|
Nijolė Sinkevičiūtė (g.1956) 1977 metais baigė Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, Algimanto Kubiliūno kompozicijos klasę, 1983 metais - Lietuvos muzikos akademiją, Vytauto Laurušo kompozicijos klasę. 1981-1991 metais dirbo "Vagos" leidyklos muzikos leidinių redaktore. 1994-2003 m. dirbo Vilniaus Yamaha muzikos mokykloje, nuo 2003 m. dirba LRT vaikų chore bei dėsto Vilniaus kolegijoje Populiariosios muzikos katedroje.
Pagrindinę Nijolės Sinkevičiūtės kūrybos dalį sudaro choro muzika. Kompozitorė bendradarbiauja su Lietuvos radijo ir televizijos vaikų choru, nuolat papildydama choro repertuarą naujais kūriniais. Siekdama geriau perprasti chorinės muzikos specifiką, nuo 1996 metų kompozitorė dainuoja Klaipėdos chore "Aukuras", kuriam taip pat nuolat rašo naujus kūrinius.
Nijolės Sinkevičiūtės choro kūriniai suaugusiems ir vaikams skambėjo Respublikinėje moksleivių (1996), Pasaulinėje lietuvių (1997) ir Baltoskandijos dainų šventėse (2002); keturi kūriniai įtraukti į 2003 metų dainų šventę. Jos choro kompozicijos "Bitės", "Bildukas", "Naktis tvartelyje", "Carpe diem" skamba konkursuose ir festivaliuose užsienyje, šie kūriniai nuolat yra Lietuvos chorų gastroliniame repertuare. Kompozitorė yra konkurso "Dainos moksleivių chorams" (1996) laureatė; jos choriniai-instrumentiniai kūriniai "Spalvotasis ciklas", kantata "Saulės kelias" ir miniatiūrų ciklas "Kalėdinė muzika" apdovanoti 1995, 1996, 1997 metų Stasio Šimkaus premijomis.
Nijolė Sinkevičiūtė išplečia tradicines choro muzikos kūrinių formas keliais būdais. Smulkias, dažniausiai tridalės formos miniatiūras ji jungia į ciklus, kurių dalis sieja daugiau ar mažiau išryškinta siužetinė linija ("Spalvotasis ciklas", "Kalėdinė muzika", "Saulės kelias"). Chorinės kompozicijos "Naktis tvartelyje", "Carpe diem", "Miškas", "Karuselė" parašytos variacine rondo forma; kai kurios iš jų, praturtintos teatriniais elementais (tekstą iliustruojančiais efektais, ritmizuotu kalbėjimu, garso pantomima), pavirsta savotiškais minispektakliais su individualizuotomis choristų partijomis. Choriniuose-instrumentiniuose kūriniuose instrumentai arba orkestras užpildo ir nuspalvina garso erdvę, išplečia ją kraštutiniais registrais. Kompozitorė mėgsta sukeisti choro ir instrumentų vaidmenis: tuomet choro partijoje išryškėja instrumentinis pradas, o instrumentų partijos vokalizuojamos.
|
|
