Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Klasikinė / Šiuolaikinė > Kūrinių paieška
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
  Kompozitoriai
  Kūrinių paieška
  Natų leidiniai
  Įrašai
  MILC biblioteka
  Lietuvos muzikos link
  WNMM Nr. 18
  Knygos
  Kontaktai
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

Juozas Gruodis
Sonata d-moll

Sukūrimo metai:  1922
Trukmė:  21'30
Instrumentuotė:  vn-pf
Pavyzdžiai:   Partitūra   

Dalys:

I. Allegro ma non troppo

II. Adagio quasi Andante

III. Scherzo. Allegro scherzando

IV. Finale. Allegro moderato

 

Anotacija

Ypač vertinga Leipcige 1922 m. sukurta smuiko sonata d-moll – pirmasis šio žanro kūrinys lietuvių muzikoje. J. Gruodžio kūrybos evoliucijoje smuiko sonata pažymėtina ir kaip pirmasis stambios formos kūrinys, kuriame jau susiklostė nuosekliai išlaikytas nacionalinis stilius – visos tolimesnės kompozitoriaus kūrybos pagrindas. Lietuvių liaudies dainų melodijomis ir joms būdingais bruožais pagrįstas visų keturių sonatos dalių muzikinis audinys.

 

Pirmoji sonatos dalis (Allegro ma non troppo) parašyta tradicine sonatos forma. Tai tartum pilna įkvėpimo romantinė poema. Vyraujantį šios dalies charakterį nulemia jau jos pagrindinės partijos tema – po nedidelės fortepijoninės įžangos suskambanti sujaudinta smuiko melodija, laisvos sekvencijos būdu išplėtota iš trijų taktų branduolio. Šalutinės partijos temai kompozitorius panaudojo autentišką lietuvių liaudies dainos „Motule mano“ melodiją. Antrojoje sonatos dalyje (Adagio quasi Andante) gretinami du kontrastingi muzikiniai vaizdai: svajingas - kraštinėse formos dalyse ir žaismingas - vidurinėje. Pirmoji, pagrindinė tema savo plačia kantilenine melodija, sodria alteracine harmonija – tipiškas neoromantinio stiliaus pavyzdys. su lietuvių liaudies kūrybos būdingaisiais bruožais šią temą labiausiai sieja jos dvasia - santūri gilaus lyrinio jausmo išraiška. Trečiojoje dalyje – skerco (Allegro scherzando) atsiskleidžia viena ryškiausių ir savičiausių Gruodžio kūrybinės individualybės pusių – gaivališko džiūgavimo išraiška, sveikas, kaimiškai grubus humoras. Ypač didelę reikšmę čia įgauna ritmas – veržlus, nepastovus, nenustygstantis, kupinas nelauktų, žaismingai išbarstytų akcentų. Po pirmosios sonatos dalies lyriško jausmingumo, antrosios dalies susimąstymo ir trečiosios dalies humoro ateina džiugus šventiškas finalas (Allegro moderato). Pagrindine jo tema kompozitorius pasirinko autentišką sutartinės „Man čiučiulis, man miegelis“ melodiją.

 

Sonata įėjo į beveik visų Lietuvos smuikininkų koncertinį repertuarą.

 

Algirdas Ambrazas

 

Natų leidiniai:

Kaunas: Aušros b-vė, 1926
Moskva: Sovetskij kompozitor, 1960

 

Įrašų leidiniai:

LP Juozas Gruodis. Simfoniniai ir kameriniai kūriniai (4 plokštelių rinkinys) – Melodija, Д-016879-80, Д-019709-10, Д-020643-44, Д-022637-38, 1970–1973 (atl. Eugenijus Paulauskas, smuikas; Gytis Trinkūnas, fortepijonas)
LP Juozas Gruodis. Kamerinė muzika. - Melodija, C10-20901 006, 1984 (atl. Raimundas Katilius, smuikas; Larisa Lobkova, fortepijonas)
CD Lietuvos muzikų sąjunga LMSMBCD-019, 2001

Informacija
MILC biblioteka:
© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu info@mic.lt
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).