Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis >
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

RENGINIAI

2012-09-12 -- 2012-09-14

43-ioji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija


 

MUZIKA, PAKEITUSI LAIKĄ:
Baltijos kraštų kūrybos proveržis po 1970 m.

 

43-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija, skirta lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui

 

2012 m. rugsėjo 12–14 d., Vilnius

 

 

 

Laikas nuo II pasaulinio karo pabaigos iki „geležinės uždangos“ griuvimo Baltijos kraštų muzikoje neatsiejamas nuo totalitarinio režimo suvaržymų ir bandymų juos apeiti. Pirmųjų pokario dešimtmečių kūryba paženklinta sovietine, pseudofolklorine estetika. Tik 7-ame dešimtmetyje Baltijos kraštų muzika patyrė staigų modernėjimo šuolį, kurį įtakojo politinis „atšilimas“, užsimezgę ryšiai su kitomis sovietinės erdvės muzikinėmis bendruomenėmis, pakitusi kultūrinė paradigma. Jaunesnioji to laiko kompozitorių karta pasidavė avangardo idėjų svaiguliui. Tačiau tikrasis ir giluminis lietuvių ir kitų šio regiono kraštų muzikos atsinaujinimas įvyko 8-ame dešimtmetyje, kai sustiprėjo kultūrinės rezistencijos, tautinio tapatumo ir kūrybos laisvės idėjos.

 

8-9 dešimtmečiai Baltijos kraštų muzikoje – tapatybės paieškų laikas. Viena vertus, tos kartos kompozitoriai ieškojo individualios muzikos kalbos, savitos raiškos. Kita vertus, sustiprėjo menininkų bendruomenes vienijančių idėjų ir vertybių poreikis. Oficialioji sovietinė doktrina skelbė „brandaus socializmo“ laikotarpį, o mene vis stiprėjantis individo – tautos šauklio balsas pamažu trupino sistemos pagrindus, žadindamas visuomenėje nuoširdumo, bendrystės, tautinių tradicijų, dvasingumo, religingumo ir laisvės ilgesį. Šias vertybes spinduliavo stipri, emocinga, bekompromisė estų kompozitorių Veljo Tormio, Arvo Pärto, latvių Peterio Vaskso, Peterio Plakidžio, lietuvių Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko, Vytauto Barkausko kūryba.

 


Arūno Baltėno nuotr.

Lietuvoje to laiko visuomenę lyg kultūrinis šokas sukrėtė Broniaus Kutavičiaus (g. 1932) kūriniai. Išbandęs įvairias avangardo technikas, 8-o dešimtmečio pradžioje  Kutavičius pasuko kompozicinio asketiškumo, repetityviškumo (vėliau apibūdinto kaip baltiškasis minimalizmas) ir istorinio, tautinio, religinio bei kultūrinio tapatumo temų link. Jo „Panteistinė oratorija“ (1970), „Dzūkiškos variacijos“ (1974), „Mažasis spektaklis“ (1975) „Paskutinės pagonių apeigos“, „Du paukščiai girių ūksmėj“ (abu 1978), „Anno cum tettigonia“ (1980) tapo išskirtiniais to laiko lietuvių muzikos įvykiais.

 

Kutavičius lyg antropologas rekonstravo archajinių kultūrų ritualus, vertybes, tapatybes ir emocijas, reformavo muzikos kūrinio, kaip garsinės struktūros, sampratą, grąžindamas jai avangardo nuvertintą naratyvumą nauju pavidalu. Jo muzikoje svarbi kitų menų (literatūros, dailės, tautodailės, folkloro) inspiracija, istorizuojanti vaizduotė, aktyvios transliuojančios prasminės figūros, teatriniai gestai, garso ir erdvėlaikio santykiai. Paveiki, komunikatyvi Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą, ji telkė ne tik muzikų bendruomenę, bet ir poetus, rašytojus, dailininkus, teatralus, intelektualus ir inspiravo naujas refleksijas – imta ieškoti įtaigesnių ir jautresnių retorikos formų, analizuoti muzikos kultūrinį kontekstą.

 

Pranešimams siūlomos temos:

  1. 1.      Kutavičiaus kūrybos nacionalinis diskursas;
  2. 2.      Kutavičius kaip antropologinių fenomenų konstruotojas;
  3. 3.      Kutavičiaus muzikos literatūriniai ir teatriniai gestai;
  4. 4.      Kutavičiaus kūrybos recepcija Lietuvoje ir užsienyje;
  5. 5.      Kutavičiaus kūrybos komunikatyvumo mįslės;
  6. 6.      Atlikėjas Kutavičiaus kūrybos procese;
  7. 7.      Kutavičius ir kompozicijos procesas;
  8. 8.      Kutavičiaus kūrinių interpretacinės paradigmos;
  9. 9.      Kutavičiaus įtakų ratas: mokiniai, pasekėjai, imitatoriai; 
  10. 10.  Muzika kaip kultūrinės rezistencijos forma;
  11. 11.  Autentiškumo kultūros ir postmoderni muzika;
  12. 12.  Postmodernistinė muzikos prasmės kūrimo technologija ir psichologija.

 

Konferencijos rengėjams būtų ypač svarbu sulaukti pranešimų, analizuojančių panašias figūras ir procesus Baltijos ir kitų kraštų to laiko muzikoje.

 

Konferenciją rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Partneriai – Latvijos kompozitorių sąjunga ir Estijos muzikologų draugija. Konferencijos metu numatoma specialioji kultūrinė programa, skirta Broniaus Kutavičiaus kūrybos retrospektyvai.

 

Konferencijos programos mokslinis komitetas:

 

Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Rūta Stanevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Krzysztof Droba (Krokuvos muzikos akademija)

Urve Lippus (Estijos muzikos ir teatro akademija)

Gundega Šmite (Latvijos kompozitorių sąjunga)

Dario Martinelli (Helsinkio universitetas)

Jūratė Katinaitė (Lietuvos kompozitorių sąjunga)

 

Konferencija vyks anglų ir vokiečių kalbomis. Pranešimų tezių laukiama iki 2012 m. birželio 1 d.  Tezes viena iš konferencijos kalbų (500 žodžių tezės 20 min pranešimui) siųsti adresu: [email protected].

Konferencijos dalyviai bus informuoti apie tezių atrankos rezultatus iki 2012 m. birželio 20 d.

 

Daugiau informacijos apie renginį: LKS muzikologų sekcijos pirmininkė Jūratė Katinaitė [el. paštas: [email protected]; tel.: +37068774158]

 

Konferencijos mokesčio nėra.

 


Prikabinti failai

© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu [email protected]
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).