Gintaro Samsono ir Nailios Galiamovos autoriniai vakarai pradės šiųmetį jubiliejinių koncertų ciklą [Klasikinė / Šiuolaikinė]
Dviejuose autoriniuose vakaruose į koncertinę sceną sugrįžta ilgokai joje neskambėję viduriniosios kartos kompozitorių Gintaro Samsono (g. 1962) ir Nailios Galiamovos (g. 1961) kūriniai. Dingstis prisiminti ar iš naujo susipažinti su jų kūryba, galima sakyti, neišvengiama ir sykiu išskirtinė – abu į savo nueitą kelią neseniai pažvelgė jau iš penkių dešimtmečių perspektyvos.
Kovo 16 d., penktadienį, 19 val. Šokio teatre (T. Kosciuškos g. 11) įvyks kompozitoriaus Gintaro Samsono kūrybos vakaras, kaip ir dera tokia proga, pavadintas „retroSPEKCIJA“.
Baigęs kompozicijos studijas pas Eduardą Balsį Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (1980–1985), Gintaras Samsonas debiutavo 9-ojo dešimtmečio viduryje, per kelerius metus publikai pateikęs nemažai ryškių, nors anaiptol ne šokiruojančių (lyginant su jo kolegų „mašinistų“ kūryba) kamerinių bei orkestrinių kūrinių; aktyviai dalyvavo tuo metu jaunų kompozitorių rengtuose festivaliuose Druskininkuose, Panevėžyje ir kitur. Dviejų šio ankstyvojo laikotarpio kūrinių naujos redakcijos skambės ir jubiliejiniame koncerte. „Tris nuotaikas pagal B. Buffet „Klouną“ devyniems atlikėjams (1986) įkvėpė ekspresionistinių prancūzų dailininko Bernard’o Buffet paveikslų ciklas, kuriame klounas vaizduojamas ne kaip gyvenimu nusivylęs publikos pajuokos objektas, bet kaip šelmiškas, išdaigas pasirengęs krėsti personažas. Trumpoje įžangoje pristatomą pagrindinį veikėją (trimitą) charakterizuoja trejopa muzikinė medžiaga – tarsi trijų nuotaikų koliažas, sudėliotas iš kartais persiklojančių žaismingų scherzo, perdėm sentimentalių ar stilizuotą cirko valsą primenančių epizodų. Stilizacija, tik šįkart džiazo muzikos elementų, pagrįsta ir studijų metais pradėta kurti „Rag-sonata“ smuikui ir fortepijonui (1987). Laužyti regtaimo ritmai ir džiazo maniera traktuojami instrumentai čia tampa raktu, išlaisvinančiu iš akademinių sonatos formos suvaržymų.
Po šio kūrybiškai aktyvaus laikotarpio Gintaro Samsono prasidėjo ilgas kūrybinis atoslūgis: beveik du dešimtmečius Lietuvos koncertinėse scenose nebuvo girdėti nė vieno naujo šio kompozitoriaus kūrinio. Tad „retroSPEKCIJA“ – tai ne vien atsigręžimas į kelių dešimtmečių senumo kūrybą, bet ir kūrėjo sugrįžimas su naujausia muzika šokio spektakliams. „Epitafija pasakai“ (2008) iš pradžių buvo sumanyta kaip baletas „Lopšinė“ pagal anglų pasaką „Tulpių lysvė“. Nepavykus šio baleto pastatyti, buvo sudaryta siuita nedideliam simfoniniam orkestrui, kurios keturias dalis pirmąkart išgirsime šiame koncerte, atliekamas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro, diriguojamo Martyno Staškaus.
Vakarą užbaigs 40-50 min trukmės šokio spektaklis „Lietaus reminiscencijos / Išplautas dangus“ (režisierė ir choreografė Birutė Letukaitė, šiuolaikinio šokio trupė „Aura“, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Donatas Katkus). „Lietaus reminiscencijas“ sudaro penkios dalys: Prologas, Knyga, Sena fotografija, Nuodėmė ir Epilogas. Visą kūrinį vienija prologe pirmąkart pasigirstantis prisiminimus atgaivinančio lietaus motyvas. Choreografinio proceso eigoje gimė kita šio kūrinio interpretacija – „Išplautas dangus“, kuri tam tikruose taškuose susilieja su muzika, o kitur – net nesusitinka. Nuodėmės scenai choreografė sėmėsi įkvėpimo iš Hieronymo Boscho tapybos darbų, kuriuose užfiksuotos septynios didžiosios nuodėmės. Scenoje jos tampa ne statiškais moraliniais konceptais, ne fotografo, dailininko ar istoriko užfiksuotu vaizdu ar tekstu, bet patirtimi čia ir dabar.
Apibendrindamas savo kūrybą, kompozitorius sako: „Aš siekiu parodyti emociją, tam tikrą savo įspūdį, požiūrį, nuotaikas. Kalbėdamas apie įspūdį, kurį sukėlė vienas ar kitas reiškinys, turiu omenyje tam tikrą procesą, kuris ilgainiui kažką palieka tavyje. Tą išdavą ir stengiuosi perteikti savo muzikoje.“ Muzikoje perteikiamus įspūdžius bei emocijas koncerte komentuos kompozitoriaus duktė Gedmintė Samsonaitė, į vizualinę kalbą išvers Sauliaus Paliuko videoinstaliacijos ir sustiprins Algimanto Pociūno režisūra.
Koncertą rengia VšĮ Ars & Sonoris“ ir Lietuvos kompozitorių sąjunga. Įėjimas nemokamas.
Kovo 25 d., sekmadienį, 16 val. (atkreipkite dėmesį į vasaros laiko įvedimą!) Vilniaus rotušėje (Didžioji g. 31) laukia jaukus koncertas-susitikimas su kompozitore ir pedagoge Nailia Galiamova. Aktorius ir šokėjas Gytis Ivanauskas su fleitininke Egle Janauskaite, kompozitorius ir dirigentas Gediminas Gelgotas su kameriniu orkestru „Ni&Ko“, dainininkė Raimonda Tallat-Kelpšaitė su pianistu Gyčiu Cinausku bei trio „Kaskados“ (smuikininkė Rusnė Mataitytė, violončelininkas Edmundas Kulikauskas ir pianistė Albina Šikšniūtė) sveikins N. Galiamovą 50 metų jubiliejaus bei 25 kūrybos metų proga, o publikai dovanos didelę kompozitorės kūrinių puokštę. Be abejo, koncerte pasirodys ir kompozitorės vyras trimitininkas Algirdas Januševičius bei vaikai – pianistas Gintaras Januševičius ir džiazo keliu pasukusi Donata Januševičiūtė.
Taškente (Uzbekistanas) gimusi N. Galiamova kompozicijos studijas ir asistentūrą-stažuotę baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, prof. A. Lemano klasėje, pelnė kelis reikšmingus apdovanojimus Visasąjunginiame studentų ir aspirantų kompozicijos konkurse. Ištekėjusi už garsaus mūsų šalies trimitininko Algirdo Januševičiaus, kompozitorė kartu su vyru 1987 m. atvyko į Lietuvą ir pasiliko čia gyventi. Nuo 1994 m. iki šių dienų ji dirba Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje fonotekos vedėja, muzikos teorijos skyriaus mokytoja. Per ilgus darbo metus N. Galiamova išugdė daug gabių muzikų, ne vienam buvusiam mokiniui tapo gera ir nuoširdžia drauge.
N. Galiamovos kūrybą puošia keletas stambių instrumentinių opusų, o pastaruoju metu ji daugiausia kuria pjeses fortepijonui, dėmesį skiria pedagoginiam repertuarui. N. Galiamova yra parengusi nemažai kitų autorių muzikos orkestruočių, kurias atlieka Lietuvos valstybinis simfoninis, Lietuvos kamerinis, Šv. Kristoforo kamerinis ir kiti orkestrai.
Koncerto rengėjai: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga. Partneris Vilniaus rotušė. Rėmėjas LR Kultūros ministerija.
