Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Naujienos > „Metai su žiogu“: Broniaus Kutavičiaus jubiliejinius metus vainikuoja naujametis koncertas
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

NAUJIENOS

2012-12-29

„Metai su žiogu“: Broniaus Kutavičiaus jubiliejinius metus vainikuoja naujametis koncertas [Klasikinė / Šiuolaikinė]


Paskutinį 2012 metų gruodžio 31-osios vakarą 17.00 ir 19.00 val. Bažnytinio paveldo muziejuje skambės Kalėdų giesmės ir du ypatingi, kultiniais tapę žymaus šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūriniai: styginių kvartetas Nr. 2 „Anno cum tettigonia“ ir oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“.

 

Atlikėjai – Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė, Dalia Terminaitė, Eglė Lapinskė, Saulius Bartulis), vargonininkas Dainius Sverdiolas, solistė Laura Zigmantaitė (sopranas), kamerinis choras „Aidija“ ir  Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (chormeisterė Gitana Trimirkaitė). Dirigentas – Romualdas Gražinis. Vakarą ves muzikologė Vytautė Markeliūnienė.

Šiais metais 80-metį švenčiantis Nacionalinės premijos laureatas Bronius Kutavičius tapo emblemine lietuviškos muzikos figūra. Kompozitorius vertinamas ne tik kaip autentišką braižą turintis autorius, bet ir kaip Lietuvos muzikinio prisikėlimo ir tautinio sąmoningumo šauklys. Pasak muzikologės Vitos Gruodytės, „Bronius Kutavičius ne tik pasiūlė ir įteisino naują santykį su savąja liaudies muzikos tradicija, bet ir, sakytume, apibrėžė magišką ratą apie lietuvių šiuolaikinę muziką. Jo dėka pastaroji atsiribojo ir nuo priklausomybės sovietinei ideologijai, ir nuo tradiciškai lietuviškoje muzikinėje kalboje įsitvirtinusių rusiškos bei vokiškos mokyklų įtakų. Šioje saugioje simbolinėje ir stilistiškai šiuolaikinėje erdvėje gimusi Kutavičiaus muzika davė impulsą visoms po jo ėjusios kompozitorių kartos muzikinėms iniciatyvoms.“

„Anno cum tettigonia“ („Metai su žiogu“) styginių kvartetui ir įrašui (1980) – racionaliai, meistriškai sukomponuotas kūrinys, pagrįstas savita derme (primenančia senovinių lietuvių pučiamųjų instrumentų skudučių garsaeilį) ir labai nuoseklia muzikinės medžiagos kaita. Žiogas japonų mitologijoje – metų simbolis, todėl metų tėkmė kūrinyje matuojama labai preciziškai: jį sudaro 365 taktai, kas 7 taktus nežymiai pakinta ritmo modelis, 12 kartų pasigirsta fonogramoje įrašyti varpo dūžiai.

1979 m. Krzysztofas Pendereckis užsakė B. Kutavičiui sukurti styginių kvartetą. Kompozitorius prisimena:  „Pradėjau galvoti: jie turi viską: aleatoriką, dodekafoniją, ką nauja jiems parašysiu? Bus tik sekimas... Ir kokį mėnesį negalėjau pakelti rankos, pieštuko, kol vienąkart nesusapnavau, kad tai yra kūrinys iš 365 taktų, 1 taktas – viena diena, kas „savaitę“ nauja nata atsiranda, kas „mėnesį“ varpas suskamba, iššokau iš patalo ir ketvirtą valandą ryto viską užrašiau ir po savaitės buvo kūrinys.“ Taip gimė styginių kvartetas Nr. 2 „Anno cum tettigonia“.

Oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978, tekstas Sigito Gedos) laikoma įtakingiausiu lietuvių šiuolaikinės muzikos opusu. Kūrinys bene ryškiausiai atskleidžia Broniaus Kutavičiaus kūrybos idėjines nuostatas ir stiliaus bruožus: itin savitą laiko ir erdvės traktavimą, muzikos vizualumą, teatriškumą bei rituališkumą. Šešių dalių oratorija užbaigiama sukrečiamai stiprėjančiu vargonų choralu, simbolizuojančiu krikščionybės Lietuvoje įsitvirtinimą.

 

MILC inf.

© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu [email protected]
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).