Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Naujienos > Sociokultūrinės kryžkelės ir globali muzikologija jubiliejinėje LMTA konferencijoje Vilniuje
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

NAUJIENOS

2013-09-02

Sociokultūrinės kryžkelės ir globali muzikologija jubiliejinėje LMTA konferencijoje Vilniuje


Rugsėjo 4–7 dienomis diskusijos apie sociokultūrines kryžkeles Vilniuje suburs muzikologus iš trijų kontinentų – Europos, Amerikos ir Azijos. Kartu su Tarptautine muzikologų draugija (International Musicological Society/IMS) rengiama tarptautinė muzikologų konferencija „Sociokultūrinės kryžkelės ir ribos: muzikinės mikroistorijos“ – svarbiausias 80-metį pažyminčios Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jubiliejinės programos mokslinis renginys.

 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bei Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos rengiamos konferencijos inspiracija tapo kultūrinis muzikologijos posūkis ir globalūs iššūkiai: šiuolaikiniame pasaulyje kultūrų sąveika persmelkia muzikines praktikas ir diskursus, radikaliai veikdama sociokultūrinę vaizduotę ir keisdama nusistovėjusius kultūrinių teritorijų vaizdinius. Trijų kaimyninių regionų – Baltijos kraštų, Centrinės ir Rytų Europos bei Rusijos – muzikologų inicijuota tarpregioninė muzikologų konferencija sumanyta kaip kultūrinių sąveikų ir atoveiksmių kritinė peržvalga iš mikroistorijos perspektyvos. Kartu konferencijoje siekiama suteikti galimybę kaimyninių regionų muzikos tyrinėtojams pasidalinti po Šaltojo karo pabaigos naujai atsivėrusių šaltinių ir duomenų tyrinėjimų – „archyvų revoliucijos“ – rezultatais.

 

Rengiant konferencijos programą buvo tampriai bendradarbiaujama su Baltijos kraštų muzikologų bendruomenėmis, Tarptautinės muzikologų draugijos studijų grupėmis „Šostakovičius ir jo epocha: amžininkai, kultūra ir valstybė“, „Muzika ir kultūros studijos“, „Stravinskis tarp Rytų ir Vakarų“. Konferencijos metu vyks specialiosios sesijos, skirtos Baltijos muzikos istoriografijai, ir Tarptautinės muzikologų draugijos studijų grupių teminės sesijos. Konferencijos temų ir geokultūrinė įvairovė – nuo Igorio Stravinskio bendradarbiavimo su Los Andželo muzikos festivaliu iki „senosios Kinijos“ įvaizdžių Taivano populiariosios muzikos videoklipuose.

 

Iš viso konferencijoje dalyvaus daugiau kaip 80 pranešėjų iš 22 šalių – Austrijos, Danijos, Estijos, Italijos, Jungtinių Arabų Emyratų, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Serbijos, Slovėnijos, Suomijos, Šveicarijos, Vengrijos ir Vokietijos.

 

Kultūrų kryžkeles, meno ir mokslo sankirtas iš skirtingų perspektyvų specialiose paskaitose nagrinės kviestiniai pranešėjai (kasdien LMTA Kongresų ūmų Kamerinėje salėje): filosofė Lydia Goehr (Kolumbijos universitetas, Niujorkas) ir literatūrologas, semiotikas Borisas Gasparovas (Kolumbijos universitetas, Niujorkas), muzikologai Stefanas Weissas (Hanoverio muzikos, dramos ir medijų universitetas), Marina Frolova-Walker (Kembridžo universitetas), Tatjana Marković (Austrijos mokslų akademija, Belgrado menų universitetas). Richardo Wagnerio operų parodijos, futurizmas muzikoje, Stalino premijų komiteto veiklos mitai ir tikrovė – tai tik kelios iš daugelio temų, kurios bus gvildenamos kviestinių pranešėjų paskaitose. Tarptautinės muzikologų draugijos prezidento Dinko Fabris paskaita (rugsėjo 7 d. 13 val. Valdovų rūmuose) apie XVII–XVIII a. Neapolio operos sceną įsilies į renginių ciklą „Operos diena Valdovų rūmuose“.

 

Dar viena mokslinio renginio potemė – tarpdalykinė šiuolaikinės muzikologijos būsena, muzikologijos disciplinų sąveika, ryšiai su socialiniais ir humanitariniais mokslais. Tarpdalykiškumo sklaidai muzikologijoje nagrinėti skirtas pirmasis tarptautinis jaunųjų muzikologų konkursas, rengiamas Sankt Peterburgo naujų meno technologijų centro „Art-parkING“. Konkurso finalas ir apdovanojimų ceremonija rugsėjo 7 d. užbaigs konferencijos renginių programą.

 

Konferencijos dieninę mokslinę programą papildys vakarinė kultūrinių renginių programa. Pirmąją konferencijos dieną (rugsėjo 4 d. 20 val.) LMTA Kongresų rūmų Kamerinėje salėje susirinkusiems žiūrovams bus rodoma seniai Lietuvoje nematyta Justės Janulytės ir Dovydo Klimavičiaus audiovizualinė instaliacija „Kvėpuojanti muzika“ styginių kvartetui, elektronikai ir oro skulptūroms (2007). Kūrinį atliks „oro burbuluose“ gyvai griežiantis styginių kvartetas „Chordos“.

 

Antrąją dieną (rugsėjo 5 d. 19.30 val.) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje viešės konferencijos rengėjų kvietimu atvykusi Dmitrijaus Šostakovičiaus našlė Irina Šostakovič. Kalbinama muzikologės Jūratės Katinaitės, I. Šostakovič pristatys naujausią baleto pagal D. Šostakovičiaus muziką pastatymą Metropoliteno Operoje (2013) ir aptars D. Šostakovičiaus archyvo bei leidyklos DSCH veiklą populiarinant kompozitoriaus kūrybinį palikimą. Susitikimo metu Armonų trio pagrieš dvi dalis iš D. Šostakovičiaus Fortepijoninio trio Nr. 2 (1944).

 

Paskutinę konferencijos dieną (rugsėjo 7 d. 19.30 val.) LMTA Kongresų rūmų Kamerinėje salėje skambės M.K.Čiurlionio ir kitų lietuvių kompozitorių muzikos įkvėptas pianisto Petro Geniušo ir saksofonininko Liudo Mockūno polistilistinis projektas „Jūra miške“ (2011). Renginio metu bus pristatyta ką tik išleista šio projekto garso įrašų kompaktinė plokštelė (Muzikos informacijos ir leidybos centras).

 

Konferencijos ir konkurso organizavimą parėmė Lietuvos mokslo taryba, Kultūros rėmimo fondas, Tarptautinė muzikologų draugija, Vytauto Landsbergio fondas, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas bei kitos institucijos.

 

Daugiau informacijos apie konferenciją skelbiama tinklapyje crossings2013.lmta.lt.

 

Konferencijos programą galite rasti čia.

 

LMILC inf.

© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu [email protected]
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).