Keturi šiemet Muzikos informacijos ir leidybos centro išleisti natų leidiniai aprėpia, kad ir fragmentiškai, beveik viso šimtmečio lietuvių muzikos panoramą – nuo 1906 m. sukurtų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio variacijų „Bėkit, bareliai“ iki 2000 m. pasirodžiusios Zitos Bružaitės „Noveletės“. Ją išraiškingai papildo sovietinio niūrumo ir sykiu kandžios ironijos persmelkti Felikso Bajoro Preliudas ir tokata (1967) bei Vidmanto Bartulio Mišios (1987) – vienas pirmųjų šio liturginio žanro kūrinių pokario Lietuvoje.
Pernai pristatęs keturių populiariausių Juozo Gruodžio kamerinių pjesių natų leidinius, Muzikos informacijos ir leidybos centras šiemet tęsia savo Lietuvių klasikos seriją, papildydamas katalogą kitu gerai žinomu ir dažnai atliekamu kūriniu – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Variacijomis lietuvių liaudies dainos „Bėkit, bareliai“ tema (1906).
Sukurtas fortepijonui solo, šis kūrinys šiandien, ko gero, dažniau skamba atliekamas styginių orkestro. Tad Lietuvių klasikos serijoje išleista būtent ši versija, aranžuota kompozitoriaus Luca’os Pavano. Neilga beveik trijų minučių trukmės miniatiūra, pagrįsta viena žinomiausių lietuvių liaudies dainų tema, turėtų sudominti tuos, kurie savo koncertų programoms ieško ryškių nacionalinį charakterį perteikiančių kūrinių – tarsi savo šalies „vizitinės“ kortelės. Pasak Čiurlionio kūrybos tyrinėtojo Vytauto Landsbergio, beveik nepakeistu pavidalu pateikiama liaudies melodija kūrinyje skamba „tartum simbolis ar muzikinės minties grožio etalonas“.
Ryškus kontrastas Čiurlionio romantinei pasaulėjautai – antiromantinės reakcijos išprovokuoti Felikso Bajoro Preliudas ir tokata styginių orkestrui (1967). Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukomponuotas diptikas iki šiol yra vienas dažniausiai atliekamų Bajoro opusų, radęs vietą ne vieno Lietuvos orkestro nuolatiniame repertuare. Nauju natų leidiniu, kurį sudaro partitūra ir pirmąkart išleistos orkestro partijos, tikimasi pratęsti šio puikaus lietuvių pokario modernizmą reprezentuojančio kūrinio gyvenimą koncertinėje scenoje.
Šiam tikslui turėtų pasitarnauti ir pirmąkart išleista Vidmanto Bartulio Mišių mišriam chorui ir vargonams partitūra. 1987 m. sukurtos penkių dalių ordinarinės mišios sutrumpintu lotynišku liturginiu tekstu buvo vienas pirmųjų šio žanro kūrinių pokario Lietuvoje ir kartu drąsi kompozitoriaus paraiška religinės muzikos srityje, inspiruota tų pačių pertvarkos vėjų, kurie po metų į dar okupuotą Lietuvą atpūtė „Lapkričio sinoikijas“ – bažnytinės muzikos ir religijos filosofijos studijų dienas. Neįmantri Bartulio mišių polifonija ir paskutinėje dalyje pasigirstantis grigališkasis choralas – tarsi kuklus nusilenkimas bažnyčios tradicijai ir kartu naujų liturginio giedojimo būdų paieškos. Šio kūrinio atlikimų istorija taip pat sėkmingai klostėsi Lietuvoje ir už jos ribų.
Šiuolaikine lietuvių muzika besidomintiems atlikėjams bus parankus ir naujas Zitos Bružaitės „Burlegijos“ (1998) bei „Noveletės“ (2000) klarnetui ir fortepijonui leidimas. Visoje kompozitorės kūryboje ryškus koncertiškumo pradas šiose trumpose pjesėse pasireiškia vitališka, kvaziimprovizacine muzikinės ištarmės maniera, paliekančia nemažai erdvės atlikėjų stiliaus pojūčiui ir tinkamos pusiausvyros tarp skirtingos prigimties ir nuotaikos muzikinių elementų paieškoms.
Šias ir kitas MILC leidžiamas natas galima įsigyti Vilniuje, Natų knygyne (Totorių g. 20) arba Muzikos informacijos ir leidybos centre (A. Mickevičiaus g. 29).
MILC inf.