NAUJIENOS

Rugpjūčio 25–30 d. Jungtinėje Karalystėje, Presteigne miestelyje vyko 29-asis muzikos ir menų festivalis, šiemet skyręs ypatingą dėmesį Lietuvos muzikai ir jos kūrėjams.

Pagrindinė festivalio salė – Šv. Andriejaus bažnyčia Presteigne miestelyje

Kaip teigia miestelio gyventojai, festivalis vyksta nei Velse, nei Anglijoje, o Radnoršyre – kad iš Velso nukeliautum į Angliją, tereikia pereiti tiltą per Lugg upelį. Nors Presteigne turi ir velsietišką pavadinimą – Llanandras, valų kalbą galima išgirsti nebent traukinių stotyje. Nuo XX a. 7 dešimtmečio hipių pamėgtame miestelyje iki šiol išliko unikali senstelėjusių ir jau kiek aprimusių maištininkų atmosfera. Dažname name galima išgirsti skambinant fortepijonu, trumpoje pagrindinėje miestelio gatvėje gausu „vintažiniais“ daiktais prekiaujančių parduotuvių ir antikvariatų, o populiaraus restoranėlio savininkė – buvusi obojistė.

Aplinka lėmė ir Presteigne festivalio pobūdį. Tai į Anglijos muzikinę kultūrą orientuotas renginys, paradoksaliai atviras ir kitų kraštų muzikai. Festivalio programoje trečdalis kūrinių skiriama klasikai ir XX a. modernizmui, o likusią programos dalį sudaro jaunų, bet jau įsitvirtinusių britų muzikų atliekama įvairių kartų šiuolaikinių kompozitorių kūryba.

Į šešias dienas trunkantį festivalį kasmet suvažiuoja šimtai žmonių. Tuo metu koncertai ir kiti renginiai – pokalbiai, paskaitos, muzikinių filmų peržiūros – tampa pagrindine miestelio atrakcija. Tad visuose 24-iuose festivalio programos renginiuose klausytojų buvo gausu. Ne vienas jų festivalyje apsilankė jau penktą ar net dešimtą kartą.

Festivalio viceprezidentas, kompozitorius ir pianistas Johnas McCabe'as šnekučiuojasi su Zita Bružaite

Lietuvos muzika tapo viena pagrindinių šiųmečio festivalio temų: koncertuose buvo atlikta 20 lietuviškos klasikos ir šiuolaikinės muzikos kūrinių. Tapti viena iš kelių festivalyje reziduojančių kompozitorių buvo pakviesta Zita Bružaitė, festivalio užsakymu sukūrusi kompoziciją „Cum spe“. Festivalio metu taip pat buvo atlikti kompozitorės sonetai bei šokiai, sulaukę guvios publikos pritarimo ir gausių pagyrų kompozitorei. Dienraštis „The Times“ rašė: „Ne per ilga ir ne per tiršta: kūriniai nuskambėjo su žaismingu šypsniu, žavėdami skaidriomis faktūromis bei europietiškų įtakų koliažu. […] Ketvirtasis ir šeštasis sonetai buvo ypač trumpi ir kunkuliuojantys kūriniai“.

Ramūno Motiekaičio „Tylinčių daiktų muziką“ recenzentas aprašė kaip „prislopintų styginių kvėptelėjimų, bangų ir dėmių pynę“, o Vytauto Bacevičiaus Kvartete Nr. 3 išgirdo „neįprastą, svaiginantį natų verpetą“, apibūdindamas girdėtus kūrinius kaip tam tikrą keistenybę.

Navarra styginių kvartetas

Iš tiesų, lietuviška muzika gana konservatyviai angliškai programai suteikė šiek tiek keistumo ir gaivumo, o didžiausių plojimų bei „bravo“ šūksnių sulaukė įspūdingas Vytauto Barkausko Sekstetas, puikiai atliktas Navarros styginių kvarteto su kontrabosistu Benjaminu Griffithsu ir velsiečiu pianistu bei kompozitoriumi Huw Watkinsu. Tuoj po koncerto klausytojai suskato ieškoti kūrinio įrašo. Paaiškėjus, jog Sekstetas nėra išleistas, atlikėjai pasišovė šį ir kitus Vytauto Barkausko opusus įrašyti. Vėliau vykusiame pokalbyje apie šiuolaikinę muziką Lietuvoje ir Britanijoje kompozitoriai Davidas Matthewsas ir Josephas Phibbsas teigė, kad šis šnitkišką tradiciją tęsiantis kūrinys juos tiesiog sužavėjęs: „Tuomet ir pagalvoji, kiek dar daug tokių puikių kūrinių nėra atrasta šiose mums mažai žinomose šalyse“, sakė kompozitoriai.

Pokalbio apie festivalyje atliekamus kūrinius dalyviai (iš kairės): David Matthews, Cecilia McDowell, George Vass, Zita Bružaitė, Adrian Williams

Gausiai į pokalbį susirinkusi festivalio publika noriai klausinėjo apie daugybę dalykų: kaip lietuvių muzika atsirado festivalio programoje, kas daro įtaką Lietuvos kompozitoriams, kaip juos paveikė politinio gyvenimo pokyčiai po 1990-ųjų, kokia yra kompozitorių situacija šiandien ir kaip veikia muzikinio švietimo sistema. Į klausimą, ar Lietuva vis dar yra dainų kraštas, Zita Bružaitė atsakė keliais dzūkiškos dainos posmais. Klausytojus domino ir istorinės aplinkybės, Lietuvos ir Lenkijos istoriniai ryšiai bei kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus šeimos istorija.

Festivalio organizatorius ir programos sudarytojas George’as Vassas pasakojo ne vienus metus aktyviai domėjęsis lietuviška muzika ir rengęsis šią temą pristatyti festivalyje. „Po itin sėkmingo latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko vizito mūsų festivalyje prieš keletą metų man buvo įdomu pratęsti baltišką temą su lietuviška muzika, ypač dėl to, kad išsamesnės šios šalies muzikos apžvalgos nėra buvę jokiame britiškame festivalyje. Be to, buvau įsitikinęs, kad Presteigne klausytojai jau pasirengę išgirsti kažką mažiau įprasto. Iš Lietuvos muzikos informacijos centro gavau daugybę muzikos – įrašų ir natų, apie kurios autorius nieko nebuvau girdėjęs. Ir tai, ką išgirdau, man paliko didelį įspūdį. Mūsų atlikėjai taip pat buvo nustebinti jos kokybės. Ypač džiaugiuosi, kad Zita Bružaitė sutiko festivalio užsakymu parašyti naują kūrinį ir atvyko į festivalį.“

„Royal Holloway“ chorui diriguoja Rupert Gough

Festivalio klausytojus sužavėjo ir Londono universiteto „Royal Holloway“ choro koncertas, kuriame šalia šiuolaikinės anglų bažnytinės muzikos itin šviežiai suskambėjo keli Vytauto Miškinio kūriniai, o ypač lietuvių liaudies dainos motyvais parašyta kompozicija „Oi, šąla šąla“. Vėstant Velso orams, lietuviškos dainos frazę „Oi, šąla šąla“ klausytojai kaipmat džiugiai pasičiupo, pavertę ją tradicinio angliško pokalbio apie orus organišku elementu.

Bendruomeniškumas ir geranoriškumas yra itin ryškus Presteigne festivalio bruožas. Festivaliui didžiulę paramą teikia vietinė miestelio bendruomenė, daugelis gyventojų mielai sutinka apgyvendinti menininkus savo šeimose ir pirkti abonementus į koncertus. Festivalyje nėra nemokamų kvietimų dalijimo tradicijos: bilietus perka ir šitaip festivalį remia net ir tie kompozitoriai, kurių kūriniai atliekami festivalio programoje. Organizatoriai nuolat tobulina savo edukacines programas ir plečia miesto bendruomenei teikiamas paslaugas – rengia koncertus gydymo ir pagyvenusių žmonių priežiūros įstaigose.

Du festivalio koncertus (chorinės muzikos bei Navarros styginių kvarteto) įrašė BBC radijo trečioji programa, jie bus transliuojami spalio ir lapkričio mėnesiais.

Kitų metų jubiliejinis 30-asis festivalis bus skirtas naujai ir senai britų muzikai, XX a. modernizmo bei standartiniam klasikiniam repertuarui.