Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Klasikinė / Šiuolaikinė > Klaipėdos kariliono festivalis: teskamba varpai!
 
 
Mūsų adresas

NAUJIENOS

2014-06-23

Klaipėdos kariliono festivalis: teskamba varpai! [Klasikinė / Šiuolaikinė]


2014 m. birželio 24 d., antradienis

Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelis

 

 

Klaipėdos miesto garsinis peizažas šiandien jau nebeįsivaizduojamas be Klaipėdos kariliono. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje esančių tokio pobūdžio muzikinių instrumentų, tapęs uostamiesčio savitumo simboliu. Klaipėdos centrinio pašto bokšte jis buvo sumontuotas 1987 m. Buvo rengiami kariliono muzikos festivaliai, kurių paskutinis įvyko 2003 metais.

 

2006 metais šis instrumentas buvo išmontuotas, ir netrukus pašto bokšte įkurdintas naujas karilionas, pagamintas „Royal Eijsbauts“ varpų liejykloje Olandijoje. Jis sudarytas iš 48 varpų, kurių diapazonas – keturios oktavos. Bendras varpų svoris – 5 tonos.

 

Pirmą kartą naujųjų varpų skambesį klaipėdiečiai išgirdo per 2006 metų Kalėdas. Jau tapo tradicija kariliono klausytis kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, rengti kalėdinius ir naujametinius varpų muzikos koncertus, o birželio 24-ąją varpais skelbti vasarišką Joninių šventę. Pastarasis renginys šiemet išaugo į Klaipėdos kariliono festivalį, kurį miestelėnams ir svečiams pristato Klaipėdos koncertų salė.

 

Klaipėdos kariliono festivalis – tai keturi koncertai per vieną ilgiausią metų dieną. Tada virš miesto pasklis ypatingas varpų gausmas. Karilionas skambės tiek solo, tiek ansambliuose su kitais instrumentais ir netgi choru.

 

12 valandą festivalio pradžią paskelbs „Vidudienio varpai“, kuriuos prakalbins klaipėdiečiai karilionininkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius. Jau daugiau nei ketvirtį amžiaus jie ištikimai tarnauja karilionui, skleidžia jo muziką. Pasak K. Kačinsko, „Klaipėdos karilionas – pasaulinio lygio instrumentas, kuriuo verta didžiuotis miestui ir miestiečiams.“

 

Klaipėdiečių programoje – originalios ir jų pačių aranžuotos kompozicijos karilionui. Kelis kūrinius S. Žilevičius atliks kartu su saksofonininku Juozu Kuraičiu, taip pat buvusiu klaipėdiečiu, šiuo metu sėkmingai kopiančiu į džiazo muzikos olimpą.

 

15 valandos koncerte „Popietės varpai“ karilionu gros Monika Kaźmierczak (Lenkija). Ji yra kelių tarptautinių karilionininkų konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti Olandijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, JAV, ne kartą pasirodžiusi ir Lietuvoje. Iniciatyvi ir entuziastinga atlikėja dalyvauja įvairiuose projektuose, dėsto Gdansko muzikos akademijoje ir yra Lenkijos karilionininkų gildijos prezidentė.

 

M. Kaźmierczak gros solo ir kartu su Klaipėdos brass kvintetu (Vilmantas Bružas, Alius Maknavičius, Steponas Sugintas, Algirdas Ulteravičius, Jurgis Dargis). Tarp programoje atliekamų kūrinių bus originalios belgų autoriaus Geert D'hollander bei Lauryno Vakario Lopo kompozicijos brass kvintetui ir karilionui.

 

18 valandą pasigirs „Vakaro varpai“. Tradicija ir inovacijos. Karilionas solo ir ansamblyje. Lietuviškoji karilioniškumo linija. Visa tai skambės kauniečių karilionininkų Giedriaus Kuprevičiaus ir Juliaus Vilnonio koncerte, kurį savo skaidriu sopranu papuoš klaipėdietė Rasa Ulteravičiūtė.

 

G. Kuprevičius yra bene labiausiai patyręs karilionininkas Lietuvoje, grojantis Kauno karilionu nuo 1957 metų. Tai itin plataus akiračio, įvairiapusiais talentais apdovanota asmenybė: kompozitorius, pedagogas, eseistas, nuoseklus savo miesto kultūros tradicijų puoselėtojas. Koncerte jis atliks ir savo kūrinį „Blues-Carillon“.

 

Kauno muzikiniame teatre dirigentu dirbantis Julius Vilnonis turi dvi širdžiai brangias stichijas: varpus ir džiazą.

 

R. Ulteravičiūtė yra Klaipėdos muzikinio teatro solistė. Beje, čia pastatytoje G. Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“ ji dainavo pagrindinės veikėjos partiją.

 

„Nakties varpai“ 21 valandą vainikuos Klaipėdos kariliono festivalio programą. Karilionu vėl skambins Stanislovas Žilevičius. Atlikimo sugestija ir temperamentu žavės ansamblio „Giunter Percussion“ (Pavel Giunter, Tomas Kulikauskas, Sigitas Gailius, Almantas Puidokas) muzikavimas.  

 

Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas) atliks lietuvių kompozitorių Vaclovo Augustino, Anatolijaus Šenderovo, Lino Rimšos opusus. Jiems talkins Klaipėdos brass kvintetas ir pianistas Saulius Šiaučiulis. Beje, A. Šenderovo ir L. Rimšos kūriniai sukurti K. Donelaičio tekstais.

 

Baigiamąjį koncertą diriguos Vaclovas Augustinas. Ši kūrybiška asmenybė sugeba puikiai suderinti įvairiausias veiklos sritis. Talentingas kompozitorius, choro „Jauna muzika“ vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos katedros vedėjas, profesorius, roko grupės „Antis“ klavišininkas ir muzikos autorius, nacionalinių ir tarptautinių chorų konkursų vertinimų komisijų narys buvo įvertintas Lietuvos nacionaline premija. Tai „didelis ir garbingas apdovanojimas, tačiau nei mano gyvenimo, nei mano vertybių ji nepakeitė“, – viename interviu sakė V. Augustinas. Koncerte bus atlikta specialiai festivalio užsakymu sukurto naujo jo kūrinio „Tu man graži kaip vasaros diena“ premjera.

 

„Vasarvidis.  Nakties varpai, Bet tu graži kaip vasaros diena. Šekspyrui šiemet būtų sukakę 550 metų, “ – taip savo opusą pristato V. Augustinas.

 

„Tavo bokštuose skamba varpai, tavo aikštėse renkas kuklūs miesto šventieji ir tavo kiemų labirintuose vaikšto mano vaikystė“, – rašė poetas Algimantas Mackus. Kviečiame visus susirinkti Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje, džiaugtis gražia vasaros diena ir pajusti gaivinančią, vienyjančią ir pakylėjančią garsų jėgą. Teskamba Klaipėdos kariliono varpai!

 

Daugiau apie festivalį

 

KKS inf.

Parengė Loreta Narvilaitė

© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu info@mic.lt
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).