Ketvirtasis „Permainų muzikos“ festivalis netrukus paskelbs penktojo Klaipėdos koncertų salės sezono pradžią. Pagrindinė festivalio programa vyks rugsėjo 18 - spalio 17 dienomis, o ją įrėmins koncertai pre scriptum (rugsėjo 12) ir post scriptum (lapkričio 7).
Šiemetiniame festivalyje vyrauja šiuolaikinę muziką ir kitas meno sritis sintezuojantys projektai. Programoje apstu netikėtų jungčių, plečiančių meno suvokimo ribas, žadančių naujus potyrius. Koncertai kvepės ir kvėpuos, akustiniai bei elektroniniai garsai jungsis su vaizdu, judesiu, teatro, baleto, cirko, performanso elementais.
Antra vertus, „Permainų muzika“ tęsia savo misiją išsamiau supažindinti su iškiliausiais Lietuvos bei užsienio kūrėjais, reikšmingai paveikusiais muzikos istorijos vyksmą. Šįkart daugiau dėmesio skiriama pasaulinio garso kompozitorių Olivier Messiaeno ir Karlheinzo Stockhauseno kūrybai. Į festivalį atvyks Lietuvos nacionalinėmis premijomis įvertinti Onutė Narbutaitė ir Vidmantas Bartulis, kadaise apvilkti vienos stilistinės kartos marškiniais ir pavadinti „neoromantikais“.
Dešimt festivalio renginių - 8 koncertai ir 2 videoklubai - laukia ištikimų ir smalsių šiuolaikinės muzikos ir meno gerbėjų.
Pre scriptum: Oro putos
„Oro putos“ / „L‘Ecume de l‘air“ (Les Apostrophés, Prancūzija) apibūdinama kaip „akustinis koncertas kontrabosui ir kamuoliukams. Tai įsivaizduojamas pokalbis tarp muzikanto ir žonglieriaus, primenantis apie archajinę judesio ir garso jungtį. Šis dviejų savo srities virtuozų susitikimas žavi paprastumu ir kviečia į intriguojančią kelionę“, - teigia jo sumanytojas žonglierius Martinas Schwietzke, „Oro putas“ skleisiantis kartu su kompozitoriumi ir kontrabosininku Micheliu Bismutu.
Projekto partneriai - Prancūzų kultūros centras ir Menų spaustuvė.
Paskutinė Vidmanto Bartulio vakarienė
Pagrindinę festivalio programos dalį pradės Vidmanto Bartulio kamerinė opera „Pas de deux“ („Paskutinė vakarienė“). Kaip sako jos autorius, tai „iš esmės rojalistinė opera, pagražinta revoliuciniais ir kulinariniais atspalviais, parašyta dviem aktoriams, dvylikai muzikantų, dirigentui ir virėjui. Jos veiksmas vyksta Didžiosios prancūzų revoliucijos metu.“
Marijos Antuanetės vaidmenį atliks aktorė Audronė Paškonytė, Liudviko XVI - aktorius Evaldas Jaras. Virėją vaidins pats kompozitorius Vidmantas Bartulis, o dirigentą - maestro Donatas Katkus. Režisūra ir scenografija - Jono Arčikausko. Bus į ką pasižiūrėti, paklausyti ir netgi paragauti...
Kvėpuojanti muzika
Tai Justės Janulytės kūrinio pavadinimas. Jis skambės koncertų salės fojė, papuoštoje Dovydo Klimavičiaus oro skulptūromis, kurių viduje grieš styginių kvartetas „Chordos“. Kvėpuojančios skulptūros, šviesos ir garso pulsacijos, periodiški muzikantų judesiai kurs hipnotizuojančią erdvę, kurioje publika bus skatinama išbandyti įvairias stebėjimo ir klausymosi pozicijas. O antroji koncerto dalis (Henri Dutilleux, György Ligeti, John Zorn) alsuos netikėčiausiomis emocijomis.
Koncertas kompaktinėse plokštelėse
Arba pasak jo atlikėjų, „Concerto in CD“. Jį atliks tik pernai susikūręs, taigi jauniausias orkestras Lietuvoje - „Diissc Orchestra“. Sumanymo originalumas yra tas, kad tikrieji orkestrantai - tai 8 CD grotuvai. Jais 4 kompozitoriai - Antanas Kučinskas, Vytautas V. Jurgutis, Martynas Bialobžeskis ir Jonas Jurkūnas - gros specialiai sukurtą savo, kitų lietuvių autorių bei Karlheinzo Stockhauseno elektroakustinę kūrybą.
Dangaus ir žemės dainos
Šis koncertas pavadintas pagal Olivier Messiaeno kūrinį ir dedikuotas jo 100-mečiui. Itin originali, svarbiausioms amžiaus madoms atsispyrusi ir Vakarų bei Rytų kultūras sintezuojanti šio autoriaus kūryba skleidžiasi erdvėje, kuri gyva amžinųjų vertybių artikuliacija.
Olivier Messiaeno, jo idėjų inspiruotus J. Marko Scearce‘o, Algirdo Martinaičio, taip pat Luciano Berio kūrinius atliks Skaidra Jančaitė (sopranas), Birutė Vainiūnaitė (fortepijonas) ir ansamblis „Musica Humana“: Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Ričardas Vytas (altas), Raimundas Jasiukaitis (violončelė), Gediminas Kviklys (klavesinas), Saulius Astrauskas (perkusija).
Nakties muzika
Naktis - pati magiškiausia, labiausiai viliojanti prarasto laiko dalis. Šis muzikos ir vaizdo performansas, supintas iš nakties garsų, tembrų ir spalvų, yra tarsi „sustabdytas laikas“.
Koncertinės programos sumanytojai Eglė ir Aidai Strimaičiai pasakoja, kad simbolinei „Nakties muzikos“ idėjai juos įkvėpė George‘o Crumb‘o kūrinys „Nakties muzika II“. Jame naudojami įvairūs smuiko garso išgavimo būdai, atskleidžiamos perkusinės fortepijono galimybės.
Taip pat bus atlikti Olivier Messiaeno, Arvo Pärto, Giedrės Pauliukevičiūtės-Dabulskienės bei Johno Cage‘o opusai. Visus juos suvienys Artūro Bukausko vaizdo instaliacijos, kurios leis klausytojui pajusti tylą, ramybę, sielos harmoniją.
Išėjau, kad nematyčiau...
Kasmet „Permainų muzikoje“ pasirodančio Klaipėdos kamerinio orkestro programa pavadinta pagal joje skambėsiantį gruzinų kompozitoriaus Gijos Kančelio opusą. Altui (solistas - Arūnas Statkus) ir orkestrui parašytas kūrinys išsiskiria egzistencine tematika ir ypatingu emocionalumu, čia išraiškingai kalba netgi pauzės.
Šiai muzikai kontrastuos ekspresyvus lenkų kompozitorės Grażynos Bacewicz Koncertas styginių orkestrui. Dar skambės esto Lepo Sumeros Simfonija styginiams ir perkusijai. Simfonija - ypač įprastas žanras šiam kompozitoriui, linkusiam į „ilgas distancijas“ ir jautriai jaučiančiam simfoninį skambesį.
Teatrališkais gestais bus pažymėtas Felikso Bajoro „Veiksmažodžių siuitos“ bei Algirdo Martinaičio „Artizarros“ atlikimas. Orkestrui diriguosiantis Vytautas Lukočius taip pat gros klavesinu bei fortepijonu.
Post scriptum: Garso kelionė
Festivalio svečių iš Vokietijos „Ensemble für intuitive Musik Weimar“, pristatomų kartu su Goethės institutu ir „Gaidos“ festivaliu, koncertas „Garso kelionė“ / „Klangreise“ skirtas Karlheinzo Stockhauseno 80-mečiui.
Karlheinzas Stockhauzenas - vienas XX a. muzikos simbolių, nuo pat kūrybinio kelio pradžios nuolat buvęs priekyje ir įtvirtinęs daugybę esminių šiuolaikinės muzikos sąvokų. Ši kontroversiška asmenybė liko ištikima sau, nepriklausė jokiai muzikos madai ar krypčiai ir pati viena siekė brėžti naujus šiuolaikinės muzikos kelius.
Veimaro ansamblio susikūrimą paskatino Karlheinzo Stockhauzeno intuityvios muzikos partitūros. Ansamblio sudėtis - Matthias von Hintzenstern (violončelė), Hans Tutschku (sintezatorius, elektronika), Daniel Hoffmann (trimitas, fliugelhornas), Michael von Hintzenstern (fortepijonas, sintezatorius). Dar vienas labai svarbus ansamblio narys yra kompiuteris - mobili studija, daugiakanalėmis sistemomis kontroliuojanti garso sklidimą erdvėje.
Videoklubai
Elektroninės muzikos gerbėjams skirtas kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio videoklubas „AlvaNoto (Carsten Nicolai) audiovizualinė kūryba“. Elektroninis garsas ir vaizduojamasis menas šiam Vokietijos menininkui yra tarsi mikroskopinio kūrybos proceso valdymo įrankis.
Videoklubas „Onutės Narbutaitės muzikos tekstai ir kontekstai“ kvies susitikti su kompozitore, teigiančia, kad „mes būtume niekas be inspiracijų, kurias gauname iš aplinkos – iš istorijos, iš meno, iš mus supančių žmonių. Ir smagiausia būna sužinoti, kad tavo muzika taip pat ką nors įkvėpė.“
Klaipėdos koncertų salės inf.
