Šeštasis koncertinis sezonas Klaipėdos koncertų salėje prasidės rugsėjo 18 dieną „Permainų muzikos“ festivaliu, kuriame skambės tiek geriausia šių dienų muzika, tiek laiko patikrinti praėjusio amžiaus kūriniai. Lietuvos tūkstantmečio metais vykstančiame renginyje dalyvaus tik lietuvių atlikėjai, pasirodysiantys šešiuose koncertuose, o ir lietuviškos muzikos bus kaip niekada daug – galėsime išgirsti net 18 lietuvių autorių, iš kurių skambėsiančių kompozicijų skaičiumi lyderiauja Osvaldas Balakauskas, Algirdas Martinaitis, Bronius Kutavičius ir Zita Bružaitė.
Festivalio pradžios koncerte „Nakties šokiai“ (rugsėjo 18 d.) dalyvaus atsinaujinęs Klaipėdos kamerinis orkestras. Orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus su kolektyvu ruošia sudėtingas suomių kompozitorių Kaija’os Saariaho, Aulio Salineno partitūras ir stiprius meninius išgyvenimus sukeliantį Agirdo Martinaičio kūrinį „Mirtis ir mergelė“. Pats Mindaugas Bačkus koncerte pagrieš Pēterio Vasko „Knygą violončelei“ ir minėtąjį Salineno kūrinį. Suomių muziką diriguos bei su meno vadovu Steve’o Reicho duetą atliks dirigentas Mindaugas Piečaitis, vis dažniau iš Vokietijos atvykstantis į Klaipėdą
Broniaus Kutavičiaus kūriniai dar iki Nepriklausomybės atkūrimo darė didelį poveikį Lietuvos kultūrinei visuomenei. Parašyti talentingo meistro ranka, jie iki šiol neprarado aktualumo ir poveikio jėgos. Koncerte „Ritualo galia“ (rugsėjo 23 d.) kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas dirigento Romualdo Gražinio, atliks Broniaus Kutavičiaus oratorijas „Iš jotvingių akmens“ ir „Magiškas sanskrito ratas“. Koncerte taip pat skambės lietuviškos sutartinės (aranžuočių autoriai – lietuvių muzikos klasikai Juozas Gruodis, Kazimieras Viktoras Banaitis, Vytautas Montvila), ne vieną kūrėjų kartą maitinęs moderniosios mūsų tautos muzikos šaltinis.
Mįslingos „AmberLife provincijos melodijos“ (rugsėjo 25 d.) išsiskleis ansamblio „Vilniaus Arsenalas“ atlikime. Beje, taip vadinasi Algirdo Martinaičio kūrinys, kaip ir dauguma kitų šio autoriaus darbų prisodrintas teatriškų gestų. Laimos Šulskutės (fleita), Rolando Romoslausko (altas) ir Sergėjaus Okruško (fortepijonas) trio koncertinėje programoje – vien tik lietuviška muzika: premjeriniai ar anksčiau sukurti Osvaldo Balakausko, Jurgio Juozapaičio, Felikso Bajoro, Zitos Bružaitės, Dalios Kairaitytės, Vidmanto Bartulio opusai.
Daugiaprasmė ir intriguojanti „Garso ontologija“ (spalio 9 d.) vyks klubinio koncerto forma Koncertų salės pirmojo aukšto foje. Čia susijungs akustiniai ir elektroniniai skambesiai, akademinę stilistiką keis moderni, šiuolaikinės šokių muzikos ritmais praturtinta kūryba. Dalyvaus Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninis duetas bei Lietuvos fleitų kvartetas (Giedrius Gelgotas, Lina Baublytė, Fausta Drulytė, Albert Stupak). „Garso ontologijos“ programoje: Jonas Tamulionis, Vytautas V. Jurgutis, Linas Rimša, Rimantas Budriūnas, Yen Klark, Peter Eötvös, Gintaras Sodeika, Rytis Mažulis, Osvaldas Balakauskas, Loreta Narvilaitė, Zita Bružaitė.
Koncerto „Šimtmečio atspindžiai“ (spalio 16 d.) pagrindiniu akcentu taps žymaus amerikiečių kompozitoriaus Johno Adamso koncertas fortepijonui ir orkestrui „Century Rolls“. Pasak autoriaus, jį įkvėpė mechaninio fortepijono skambėjimas. Kūrinį kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Juozo Domarko, gros pianistas Petras Geniušas. Taip pat bus atliekami trijų, beje, su Klaipėda susijusių kompozitorių – Stasio Vainiūno, Eduardo Balsio ir Osvaldo Balakausko orkestriniai kūriniai.
Festivalio koncerte post scriptum „Amžinoji šviesa“ (spalio 30 d.) vėl klausysimės Klaipėdos kamerinio orkestro (meno vadovas - Mindaugas Bačkus). Kartu su Klaipėdos choru „Aukuras“ (meno vadovas – Alfonsas Vildžiūnas) ir soliste Nora Petročenko (mecosopranas) jie atliks įstabų Osvaldo Balakausko „Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis“. Diriguos šiuo metu Belgijoje gyvenantis ir žymiausiuose pasaulio šiuolaikinės muzikos festivaliuose pasirodantis dirigentas bei kompozitorius Vykintas Baltakas.
Festivalio videoklubai kvies įdomiai praleisti laiką bendraujant su kompozitoriais Mindaugu Urbaičiu (rugsėjo 30 d.) bei Raminta Šerkšnyte (spalio 14 d.). Į Mindaugo Urbaičio videoklubo keliamą klausimą „Muzika kino filmuose: kam tai rūpi?“ atsakymo bus ieškoma pasitelkiant įvairių kino filmų ištraukas bei kino muzikos įrašus. Su savo „kūrybos virtuve“ supažindins Raminta Šerkšnytė, teigianti, jog „kūrinys – tai pakylėta būsena, materializuota garsiniu pavidalu, kurios įtaigą lemia autoriaus kompozicinės technikos meistriškumas.“
Visa festivalio programa
Klaipėdos koncertų salės inf.
