Lapkričio 22 d., antradienį, 19 val. Lietuvos kompozitorių sąjungoje (Mickevičiaus g. 29) pristatomas naujas pianisto Daumanto Kirilausko albumas, kuriame įrašyti Miklóso Maroso, Carlo Vine’o ir Felikso Bajoro kūriniai.
|
Foto: Dmitrij Matvejev
|
Kaip ir pirmajame, 2006 metais išleistame pianisto albume, šiame tęsiama pažintis su atlikėjo mėgstamais šiuolaikiniais autoriais – Švedijoje gyvenančiu vengrų kompozitoriumi Miklósu Marosu ir australų kompozitoriumi Carlu Vine’u. Plokštelėje skamba naujas Miklóso Maroso Koncertas fortepijonui ir kameriniam orkestrui, sukurtas Daumanto Kirilausko prašymu ir pirmąkart atliktas 2010 m. rugsėjį Klaipėdoje, dalyvaujant Mindaugo Piečaičio diriguojamam Klaipėdos kameriniam orkestrui (išleistas būtent šis koncertinis premjeros įrašas) ir Carlo Vine’o Trečioji sonata fortepijonui.
Nemažai dėmesio šiame diske skiriama ir Felikso Bajoro fortepijoninei kūrybai, neveltui albumas pavadintas pirmosios šio kompozitoriaus pjesės fortepijonui vardu – „Nežinia“. Pats kompozitorius, pelnęs pripažinimą visų pirma kaip vokalinės ir orkestrinės muzikos kūrėjas, kūrinių fortepijonui neišskiria kaip svarbios savo kūrybos srities. Tačiau net ir tos keliolika iki šiol sukurtų partitūrų solo fortepijonui iš atlikėjų reikalauja itin didelio meistriškumo bei išradingumo, mat yra laisvos struktūros, atviros daugybei galimų interpretacijų. Galbūt dėl to kai kurios jų ilgokai laukė savo atlikėjo.
Daumanto Kirilausko plokštelėje įrašyti penki įvairiais laikotarpiais sukurti Felikso Bajoro kūriniai – nuo 1958 m. parašytos trumputės „Nežinios“, kuri buvo pateikta kaip kūrybinė paraiška stojamiesiems egzaminams į tuometinę konservatoriją, iki šių metų pradžioje autoriniam koncertui Anykščiuose sukurto „Reljefo“. Tame pačiame koncerte buvo atliktos ir šiame diske įrašytos Variacijos Nr. 3 (1975), taip pat dviejų iki tol neatliktų kūrinių – M. K. Čiurlionio pianistų konkurso užsakymu parašytos kompozicijos „Sideralis“ (2002) ir M. K. Čiurlionio menų mokyklos organizuotam vaikiškų kūrinių konkursui sukurtų „Mįslių“ (2010) – premjeros.
Naujajame albume pateikiamas kūrinių interpretacijas Daumantas Kirilauskas apibūdina kaip bandymą atliekamuose kūriniuose išgirsti tris muzikos kryptis – politonalumą, atonalumą ir tonalumą – ir eksperimentuojant atrasti joms visoms bendrą skambesį: „Miklóso Maroso muzikoje šalia pentatonikos galima sutikti nemažai politonalumo. Felikso Bajoro slinktys atonalios. Carlo Vine’o Sonatoje Nr. 3 girdėti daug tonalumo, kurį galite sutikti romantinėje, postromantinėje muzikoje.“
MILC inf.
