Lapkričio 28 d. Kultūros ministerijoje paskelbti 2011 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Komisijos sprendimu premija bus įteikta šešiems įvairių sričių menininkams ir kultūros veikėjams – tarp jų ir muzikologui prof. Vytautui Landsbergiui. Jam premija paskirta už Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą čiurlionianą.
|
Martyno Aleksos nuotr.
|
Meno, muzikos ir kultūros istorikas, pianistas prof. Vytautas Landsbergis – unikali asmenybė Lietuvos kultūriniame gyvenime. Jis yra vienintelis mokslininkas, Čiurlionio kūrybą vispusiškai tyrinėjantis jau penkiasdešimt metų. Tarp daugiau kaip trisdešimties Vytauto Landsbergio publikuotų solidžios apimties knygų, monografijos apie Čiurlionį, kuriose išsamiai aptariami jo muzikos struktūros ir stiliaus ypatumai, dailės kūriniai, estetinės muzikos ir dailės kūrinių sąsajos, muzikos kūrinių interpretacija, įnešė neįkainojamą indėlį ne vien į nacionalinę, bet ir į tarptautinę čiurlionianą. Pasaulyje profesorius sulaukia išskirtinio dėmesio ne vien kaip žinomas politikas, Europos parlamento narys, bet ir vienas aktyviausių Čiurlionio muzikinio palikimo propaguotojų, savo pranešimus dažnai papildantis savitai interpretuojama ir gyvai atliekama Čiurlionio fortepijonine muzika.
Pastaraisiais metais Vytautas Landsbergis apibendrino pusę amžiaus rinktą medžiagą ir visuomenei pateikė dar keletą fundamentalių darbų. 2008 m. išleista monografija „Visas Čiurlionis“, apimanti tris stambias anksčiau išleistas Čiurlionio kūrybos studijas – „Čiurlionio dailė“ (1976, „Vaga“), „Čiurlionio muzika“ (1986, „Vaga“), „M. K. Čiurlionis. Žodžio kūryba“ (1997, „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“) – ir atskiras apybraižas. 2004 m. Vytautas Landsbergis išleido visus daugelį metų redaguotus Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Tai pirmasis toks išsamus Čiurlionio kūrybos natų leidinys, kuriame pateikiama ir daug anksčiau nepublikuotų jo kompozicijų bei eskizų. Šio natų leidinio pagrindu Vytautas Landsbergis 2009 m. įgrojo dvigubą kompaktinę plokštelę.
Pasitinkant Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, šių metų vasarį buvo išleistos dvi naujos knygos: „M. K. Čiurlionis. Laiškai Sofijai“ („baltos lankos“), sumanyta ir naujai parengta kaip dokumentinė, iš dalies memuarinė, Čiurlionio paskutinių metų biografija, bei „Mažoji Čiurlioniana: kūrėjo išvykimo šimtmečiui“ („Versus aureus“). Pastarojoje surinkti įvairiu laiku spausdinti (o ir nepatekę į sovietmečio spaudą) analitiniai, poleminiai straipsniai, interviu su Lietuvos ir užsienio šalių žurnalistais, perpinti apmąstymais ir plačiomis įžvalgomis į didžiojo menininko kūrybos pasaulį, praturtinantys ir papildantys Čiurlionio portretą, išryškintą monografijoje „Visas Čiurlionis“.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius. Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 tūkst. litų.
Viena premija teikiama už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui. Ši nominacija šiemet atiteko kino režisieriui Arūnui Žebriūnui. Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis šiemet taip pat įvertinti dainininkė Asta Krikščiūnaitė, fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, grafikas Kęstutis Grigaliūnas ir rašytojas Henrikas Algis Čigriejus.
Laureatų apdovanojimai vyks 2012 m. Vasario 16-osios proga Prezidentūroje.
MILC inf.
