Šiemet M. K. Čiurlionio mirties šimtmetį gausiais renginiais, leidiniais ir dedikacijomis minėjo ne vien Lietuva. 2011-uosius UNESCO paskelbus Čiurlionio metais, išskirtinis dėmesys jo kūrybai buvo juntamas net toliausiuose pasaulio kampeliuose. Tai liudija neseniai Japonijoje pasirodęs pirmasis Čiurlionio kūrinių fortepijonui rinkinys, kuriame spausdinami vien originalūs, redaktorių neinterpretuoti kompozitoriaus muzikos tekstai. Rinkinį sudarė muzikologas Darius Kučinskas, bendradarbiaudamas su japonų muzikologe Yumiko Nunokawa, išleido vienos stambiausių japonų korporacijų leidybinis padalinys „Yamaha Music Media Corporation“, bendradarbiaudamas su Muzikos informacijos ir leidybos centru. Leidybą parėmė Lietuvos Respublikos Kultūros rėmimo fondas.
Kaip savo komentaruose rašo leidinio sudarytojas, iš visų mūsų klasikinės muzikos kompozitorių M. K. Čiurlionio muzika, ko gera, buvo daugiausia tyrinėjama muzikologų ir sulaukė daugiausiai natų leidinių per praėjusį šimtmetį. Iki šiol išleista nemažai leidinių, kuriuose skirtingai pateikiamas Čiurlionio natų tekstas, paliekant nuspręsti pačiam atlikėjui, kuris gi leidinys jam ar jai yra pats „teisingiausias“ arba aiškiausiai išreiškiantis kompozitoriaus idėjas. Kiekvieno iš ankstesnių leidinių redaktorius siekė pateikti savąsias Čiurlionio natų rankraščių redakcijas kaip „suprantamiausias“ ar „labiausiai pritaikytas atlikimui“, su daugybe pastabų bei pasiūlymų atlikėjams.
Pastarasis leidinys yra unikalus tuo, jog jame pateikti tie kompozitoriaus kūriniai, kur jo užrašytos natos nėra taisytos vėlesnių redaktorių ir pateikiamos autentišku (Urtext) pavidalu. Į rinkinį buvo įtraukti tie kūriniai, kurių tekstus buvo nesudėtinga iššifruoti, atkuriant akivaizdžiai praleistus ar „pamirštus“ alteracijos ženklus ar skirtingu šriftu išskiriant nedidelius nepabaigtų kompozicijų fragmentus. Taip pat tie kūriniai, kurie nuo 1970 metų, kai Čiurlionio vardas buvo pirmąkart išgirstas Japonijoje, skambėjo šioje šalyje. Prie kiekvieno kūrinio yra informacija apie jo leidimo ir redagavimo istoriją. Taip pat leidinyje pateikiami Dariaus Kučinsko ir Yumiko Nunokawos įžanginiai tekstai, M. K. Čiurlionio tapybos darbų reprodukcijos.
Leidinio bendraredaktorė, muzikologė Yumiko Nunokawa pastaraisiais metais nuosekliai studijuoja M. K. Čiurlionio kūrybą, tyrinėja čiurlionianą Japonijoje, bendradarbiauja pristatant gastrolių į Japoniją atvykstančius lietuvių kompozitorius ir atlikėjus.
Baltijos šalių muzika Yumiko Nunokawa profesionaliai susidomėjo studijuodama Londono universiteto Goldsmiths koledže. Muzikologės ryšiai su Lietuva sustiprėjo 2009 m. Tokijo tarptautinėje knygų mugėje apsilankius Lietuvos ambasados stende, kuriame buvo pristatoma Muzikos leidybos ir informacijos centro išleista naujausia lietuvių kompozitorių ir atlikėjų kompaktinių plokštelių kolekcija. Šis susitikimas paskatino Yumiko Nunokawą aktyviai įsitraukti į Lietuvos kultūros sklaidos Japonijoje darbą.
Muzikologė bendradarbiavo su leidykla „Young Tree Press“, rengiant spaudai Vytauto Landsbergio knygą „Čiurlionis. Laikas ir turinys“, talkino Lietuvos ambasadai organizuojant muzikinius renginius – Zbignevo ir Rūtos Ibelhauptų fortepijoninio dueto koncertinį turą, Vytauto Landsbergio paskaitą-koncertą, skirtą knygos apie Čiurlionį pristatymui, pianisto Petro Geniušo rečitalį ir kitus. 2010 ir 2011 m. Yumiko Nunokawa dalyvavo M. K. Čiurlionio studijų savaitės tarptautinėje konferencijoje Druskininkuose bei 2-oje tarptautinėje muzikos interpretacijos konferencijoje „Čiurlionis mūsų laikmenose“, surengtoje 2011 m. lapkritį Kaune, kur skaitė pranešimus apie Čiurlionio pristatymo Japonijoje istoriją ir recepciją. Jos straipsnis apie Čiurlionio recepciją Japonijoje skelbiamas ir naujojo natų leidinio įžangoje.
MILC inf.
