Pagal LR kultūros ministerijos parengtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministerijų susitarimo projektą, Baltijos kraštų jaunimo kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“, vadovaujamas garsaus smuikininko Gidono Kremerio, į savo repertuarą turėtų įtraukti ir kasmet viešai atlikti kiekvienos šalies nacionalinius klasikų ar šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, taip pat – bent kartą per metus pilna sudėtimi koncertuoti kiekvienoje iš trijų valstybių.
Pasak naujienų portalo lrytas.lt, Lietuva trejus metus įsipareigoja orkestrui skirti po 50 tūkst. eurų, arba beveik po 173 tūkst. litų. Pagal Kultūros ministerijos parengtą trijų šalių ministerijų susitarimo projektą, Lietuva mokėtų didžiausią metinį dalyvavimo mokestį orkestro veiklai, skleidžiant trijų Baltijos valstybių kultūrą.
Lietuvos ir Estijos įnašai „Kremerata Baltica“ veiklai remti apskaičiuoti remiantis proporciniu abiejų šalių muzikantų atstovavimu ir yra skirti jų atlikėjų baziniams atlyginimams be mokesčių. Estija įsipareigotų remti „Kremerata Baltica“ 25 tūkst. eurų arba 86 tūkst. litų, o Latvija – pagal patvirtintą orkestro metinį biudžetą. Latvijos įnašo suma nenurodoma, nes ši šalis užtikrina orkestro biuro Rygoje išlaikymą ir visų atlikėjų – lietuvių, estų ir latvių – socialines garantijas pagal Latvijos įstatymus ir teisės aktus bei moka orkestro meno vadovo, Latvijos atlikėjų, biuro administracijos atlyginimus ir autorinių bei gretutinių teisių mokesčius.
Orkestro veikla nuo 1998 m. Lietuvoje remiama iš jai atitinkamų metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų ir papildomų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus 2010-uosius „krizės metus“. Susitarimas būtų pasirašomas trejiems metams. Po to jo galiojimas būtų pratęsiamas dar trejiems metams, jeigu nė viena šalis nepareikštų noro jo nutraukti.
 |
1997 m. įkurtam orkestrui „Kremerata Baltica“ jo meno vadovas Gidonas Kremeris atsirinko gabiausius instrumentininkus iš trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Jau beveik du dešimtmečius gyvuojantis kolektyvas – itin retas sėkmingo kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys, įkūnijęs jo meno vadovo įsitikinimą, jog muzika padeda peržengti sienas ir suvienyti skirtingų kultūrinių tapatybių menininkus bendrai veiklai. Šiuo metu orkestras „Kremerata Baltica“ rengia pasirodymus visame pasaulyje, koncertuoja žymiausiose pasaulio salėse. Orkestro atliktų premjerų sąraše puikuojasi daugybė Rytų Europos kompozitorių naujų kūrinių, jame ypatingas dėmesys skiriamas ir Baltijos kraštų kompozitorių kūrybai. Ypač reikšmingu pasiekimu, garantavusiu orkestrui vietą tarp aukščiausio lygio stygininkų kolektyvų pasaulyje, o sykiu įtvirtinusiu ir aukštą Baltijos kraštų muzikinės kultūros reputaciją, tapo 2002 m. pelnyta „Grammy“ premija klasikinės muzikos kategorijoje už geriausią metų įrašą nedideliam ansambliui „After Mozart“ („Nonesuch“). Kitais metais orkestras vėl buvo nominuotas šiam apdovanojimui už George’s Enescu kūrinių įrašus.
Prieš porą metų Gidono Kremerio prašymu specialiai „Kremeratai Balticai“ sukurta Ramintos Šerkšnytės „Vasarvidžio giesmė“ 2011 m. pelnė kompozitorei prestižinio kompozicijos konkurso „Coup de Coeur des Jeunes Musiciens“ („Jaunimo simpatijos taurė“) apdovanojimą. O kūrinio įrašas Vienoje vykusiame 58-ajame šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forume „Tarptautinė kompozitorių tribūna 2011“ (International Rostrum of Composers) pateko į geriausiųjų, rekomenduojamų transliuoti kūrinių dešimtuką.
„Kremerata Baltica“ taip pat yra grojusi Algirdo Martinaičio, Anatolijaus Šenderovo, Broniaus Kutavičiaus ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinius.
Parengta pagal portalų „Lietuvos muzikos Antena“ ir „Lrytas.lt“ pranešimus
