|
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
|
Rugsėjo 28 d., šeštadienį, 19 val. Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atvers 73-iąjį Nacionalinės filharmonijos koncertų sezoną. Savo pirmą simfoninės muzikos vakarą orkestras kviečia paminėti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros 80-metį. Programoje – įvairiais dešimtmečiais sukurtų lietuvių kompozitorių partitūros, palikusios svarbų pėdsaką Lietuvos XX a. muzikinėje panoramoje ir patvirtinančios šių tradicijų tąsą naujame tūkstantmetyje.
Koncerte skambės Eduardo Balsio, Osvaldo Balakausko kompozicijos orkestrui ir solistams bei novatoriški Ramintos Šerkšnytės ir Ričardo Kabelio kūriniai, kuriuos LNSO atliks su žinomais Lietuvos muzikantais – smuikininke Ingrida Armonaite, pianistais Petru Geniušu ir Indre Baikštyte bei Šveicarijoje gyvenančiu amerikiečių trombonininku Mike’u Svoboda. Keturi vakarui parinkti kūriniai atspindi skirtingus šiuolaikinės lietuvių muzikos etapus.
Koncertą pradės 1965-aisiais parašytos Eduardo Balsio „Dramatinės freskos“. Tai kūrinys, kuris aktualumo nepraranda ir šiandien, nes ši kompozicija tarsi skatina susimąstyti apie dramatiškus mūsų epochos konfliktus, nerimą keliančią karo grėsmę. Vienos dalies simfoniniame veikale susilieja instrumentinio koncerto, poemos ir simfonijos žanrų bruožai, soliniai instrumentai čia traktuojami kaip pagrindiniai orkestro elementai. Kūrinį gaubia sukrečianti nuotaika, kaskart pasirodanti vis nauja išraiška – tai liūdesys, sarkazmas, rūstumas, skausminga rimtis. Kompoziciją sudaro penkios susipynusios dalys tarsi garsų freskos.
Vakarą pratęs nūdienos kompozitorės Ramintos Šerkšnytės „Kalnai migloje“. R. Šerkšnytės emocionali muzikinė kalba natūraliai dera su racionalia kūrinių struktūra, harmonijos, ritmo ir faktūros simetrija. Kūriniams būdinga spalvinga instrumentuotė, intensyvi ritmika, daugiasluoksnė faktūra bei poliderminė harmonija. Kompozitorės inspiracijų šaltiniai – plati psichologinių būsenų skalė ir sudvasintos gamtos refleksijos, iš kurių išauga sodrūs muzikiniai peizažai. Tai būdinga ir 2005 m. sukurtai simfoninei kompozicijai „Kalnai migloje“, kuri, anot autorės, yra dar nebaigtos monumentalios simfoninės trilogijos kalnų tema antra dalis (pirmoji – simfonija „Aisbergas“, 2000).
Kita vakaro kompozicija kalnų tema – tai Osvaldo Balakausko „Kalnų sonata“, simfonijos ir koncerto žanrų junginys. Čia kompozitorius panaudojo kai kuriuos M. K. Čiurlionio fortepijoninių pjesių motyvus. Kūrinys buvo rašomas 1975-aisiais – minint Čiurlionio gimimo 100-ąsias metines. Čiurlionio muziką kompozitorius laisvai transformuoja, pateikia naujame kontekste.
Koncerto finalui pasirinktas Ričardo Kabelio „Monopolis“ trombonui ir orkestrui (2004/2013) – šis kūrinys pasižymi kompozitoriaus braižui būdinga muzikinės kalbos parametrų redukcija, kylančia iš autoriaus asketinių ir intelektualių nuostatų. Jo kūriniams įprastas netradicinis išraiškos laukas aprėpia klausa vos pagaunamus garsų virpėjimus ir makabriškus laiko ir erdvės virsmus. Pasak autoriaus, „Monopolį“ inspiravo orkestro žanre retai pasitaikanti muzikos dekonstrukcijos idėja. Kūrinys skirtas trombonininkui, pirmajam jo atlikėjui Mike’ui Svobodai.
LMILC inf.
