Spalio 18 d., penktadienį, prasideda tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“. 23-ąjį kartą vyksiančio didžiausio Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos renginio pagrindinės temos šiais metais – muzikos teatras, veiksmas, neįprasti ir stebinantys perkusiniai instrumentai, elektronika, kerintys vokalo atlikėjai ir įvairūs meniniai atradimai.
Peržvelgus 22 metų festivalio istoriją, matyti, jog jis neapsiriboja vienos kurios nors krypties muzika, o kasmet žvalgosi naujų formų ir yra atviras netikėčiausiems muzikiniams sumanymams. Tai ypač akivaizdu ir šiemet. „Festivalis „Gaida“ atspindi laiko pulsą šiandieninėje muzikoje. Jis aktualus ne tik kūrėjams, bet ir smalsiems klausytojams, kurie aktyviai domisi šiuolaikine muzika, seka naujoves ir nori išgirsti jas gyvai pačiame geriausiame atlikime“, – sako festivalio „Gaida“ vadovas Remigijus Merkelys.
Perkusijos alchemikai
Festivalį spalio 18 dieną Kongresų rūmuose atidarys perkusijos pažiba iš Kinijos Beibei Wang. Ji su latvių dirigento Martino Ozuolinio diriguojamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks „Oskaro“ laimėtojo, įžymaus savo tautiečio Tan Duno Koncertą popieriui ir orkestrui („Paper Concerto“). Pasirodymo metu gigantiški popieriaus lakštai ir įvairių mažesnių išmatavimų specialiai pagamintas popierius virs netikėtas garsų bangas skleidžiančiais perkusiniais instrumentais. Pirmojoje festivalio programoje taip pat skambės ir dviejų festivalio užsakymu sukurtų kūrinių pasaulinės premjeros – Platono „Faidro“ įkvėptas Tomo Kutavičiaus „Teia mania“ („Dieviškas šėlas“) fortepijonui ir simfoniniam orkestrui (solistas Daumantas Kirilauskas) ir kinematografinių impresijų persmelkti Žibuoklės Martinaitytės „Horizontai“ simfoniniam orkestrui.
Mušamųjų temą festivalyje tęs trys garsūs kolektyvai. Viena geriausių pasaulyje laikoma švedų perkusijos grupė „Kroumata“ (spalio 20 d.) pristatys teatralizuotą šešių mušamųjų muzikos kūrinių programą. Joje jungsis netikėti ir autentiški muzikos skambesiai su šokio ir gesto plastika. Anot atlikėjų, tai bus ypatingas garso teatras, kokio įprastuose perkusininkų koncertuose nepamatysi: garsus jie išgaus, pavyzdžiui, ir su pripūstais balionais.
Tarptautinis muzikantų iš Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos ir Italijos ansamblis „El Cimarrón“ (spalio 21 d.) irgi pristatys teatrinę muzikos kūrinių programą. Joje mušamiesiems skirtas Mauricio Kagelio kūrinys „Dressur“ – neeilinio sąmojo kupinas muzikinis veiksmas. Taip pat ansamblis atliks vieną populiariausių ir dažnai visame pasaulyje atliekamą vokiečių kompozitoriaus Hanso Wernerio Henze’s „El Cimarrón, Pabėgusio vergo Estebano Montejo biografija“ – sceninį rečitalį keturiems atlikėjams, kuris ir davė pavadinimą šiam kolektyvui. Kaip teigia pats H. W. Henze, pastaroji jo partitūros interpretacija jį sukrėtė ir užbūrė neišsenkama atlikėjų energija ir meniniu veržlumu. Ansamblis taip pat atliks jaunos lietuvių kompozitorės Ritos Мačiliūnaitės kūrinio „Feedbacks of Poetry“ (Jono Meko žodžiais) pasaulinę premjerą.
Dar viena festivalio perkusijos žvaigždė – garsieji „Hagos mušamieji“, kurie į Vilnių atveža kultinio JAV kompozitoriaus Michaelo Gordono ritualinį minimalistinį opusą „Timber“ („Mediena“). Užburiančios ritminės figūros ir medinių simantrų (graikų liturgijoje naudojamas ir Iannio Xenakio išpopuliarintas instrumentas – medinis strypas, mušamas lazdelėmis) skambesiai spalio 25 d. panardins klausytojus į magišką garso transą. Pasak festivalio meno vadovo, šis valandos trukmės kūrinys – tarsi priešingybė kitiems su muzikiniu veiksmu susijusiems koncertams, nes čia viskas bus tarsi sustoję, lyg koks „antiveiksmas“, hipnotizuojantis kitokia esybe.
Žanrus jungs muzikos teatras
Kiekvienais metais „Gaida“ daug dėmesio skiria vienai pasirinktai muzikos asmenybei. Šįkart ja tapo prieš penkerius metus miręs įžymus vokiečių kompozitorius Mauricio Kagelis (1931–2008), gimęs ir augęs žydų emigrantų iš Rusijos šeimoje Buenos Airėse. Festivalio lankytojams jo kūryba bus pristatyta keturiais skirtingo žanro kūriniais. Muzikos satyriku vadinamo M. Kagelio kūriniai dažniausiai apibūdinami kaip muzikinis arba instrumentinis veiksmo teatras. Itin ryškus šio žanro pavyzdys – M. Kagelio muzikinis spektaklis „Repertuaras“, kurį spalio 22 d. pristatys vienas žymiausių Prancūzijos teatrų „Theatre des Bouffes du Nord Paris“. Jame M. Kagelis ironiškai transformavo tradicinių instrumentų skambesį ir garsams išgauti naudojo pačius netikėčiausius daiktus. „Šis spektaklis – lyg tradicijas paneigianti didelė muzikinė parodija, lyg koks labirintas, kur pradingsta bet kokios įprastinės garsų reikšmės“, – teigia spektaklio režisierė Françoise Rivalland.
Visai kitokią muzikinio teatro koncepciją atskleidžia projektas „Wanderer, post-scriptum“, skirtas Richardo Wagnerio 200-osioms gimimo metinėms. Režisieriaus Antoine’o Gindto su prancūzų muzikinio teatro trupe „T&M“ sukurto spektaklio pagrindas – naratyvas: čia naudojamos žymių poetų eilės apie kelionę, grįžimą, ilgesį, dviejų žmonių meilę ir vienatvę, o visą šį poetinį pasakojimą įgarsina skirtingų autorių muzika (nuo R. Wagnerio iki „The Doors“). Vaidmenis spektaklyje atlieka pora scenoje ir gyvenime – baritonas Ivanas Ludlowas ir pianistė Kalina Georgieva.
Festivalio teatrinės programos desertas – naujo muzikinio spektaklio „Prarastas laikas“ premjera pagal Marcelio Prousto romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant“ temas lapkričio 6 dieną. Spektaklio režisierius Oskaras Koršunovas, libreto autorė – naujosios kartos lietuvių rašytoja Gabija Grušaitė, o muzikinį takelį kuria lietuvių kompozitorių komanda CoDA NoVA. Pagrindinės muzikinės spektaklio partijos numatytos charizmatiškiems, bet kartu ir labai skirtingiems Lietuvos muzikinės scenos balsams – sopranui Asmik Grigorian, dainų autorei ir atlikėjai Alinai Orlovai ir vieninteliam Lietuvoje sopraninui Viktorui Gerasimovui.
Stebins žmogaus balso galimybės
Bent keli festivalio „Gaida“ koncertai publiką vers klausti, kur ir kokios yra žmogaus balso galimybių ribos? Legendinis vyrų vokalinis ansamblis „The Hilliard Ensemble“ iš Didžiosios Britanijos, prieš pora metų pakerėjęs sostinės publiką koncertu su saksofono genijumi Janu Garbareku, vėl pradžiugins savo skaidriais ir preciziškais balsais spalio 24 d. Dainininkai atliks senąsias viduramžių giesmes, garsiausio estų kompozitoriaus Arvo Pärto kūrinius ir intriguojančią naujo Ryčio Mažulio opuso „Septem Sermones“ premjerą.
Spalio 26 d. vokalo galimybes festivalyje demonstruos žymus JAV atlikėjas ir tarpdisciplininio meno kūrėjas Kenas Ueno, praktikuojantis obertoninį ir gerklinį dainavimą. Jo Koncertas balsui ir orkestrui turėtų tapti festivalio baigiamojo koncerto Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kulminacija. Abejingų klausytojų nepaliks ir sefardų giesmes atliekanti dainininkė, poetė Miriam Meghnagi, gimusi Libijoje, vėliau įsikūrusi Izraelyje ir šiuo metu gyvenanti Italijoje. Jai ir dviems orkestrams sukurto naujo Anatolijaus Šenderovo opuso „Ya lali“ medžiagoje susipins egzotiškų kraštų muzikinė kultūra. Tuo tarpu festivalio užsakymu sukurtame Loretos Narvilaitės „Miesto labirinte“ dainininkė Lauryna Bendžiūnaitė ir aktorius Darius Meškauskas interpretuos Jurgos Ivanauskaitės ir Algimanto Mackaus tekstus apie miestą, kaip klaidų žmogaus būties labirintą, o Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pulsuos kintančio intensyvumo pominimalistinės muzikos blokais.
Publikos įelektrinimas
Festivalyje publiką bandys kaip reikiant įelektrinti neeiliniai elektroninės muzikos atlikėjai. Spalio 18 d. savo pasirodymą surengs ALVA NOTO. Garsusis vokiečių atlikėjas, kurio tikrasis vardas Carstenas Nicolai, atveža bene sėkmingiausią pastarųjų metų audiovizualinį projektą „univrs (uniscope version)“. Daugelis puikiai prisimena įspūdingą jo pasirodymą šią vasarą su kitu projektu „Diamond Version“ prieš grupės „Depeche Mode“ koncertą Vingio parke.
O spalio 26 d. į festivalio programą įtraukta pirmą kartą rengiama didžiulė „ElektroNAKTIS“, kurios pagrindinė žvaigždė – kultinė britų elektronikos grupė PLAID. Šiame renginyje taip pat pasirodys ir įdomiausi lietuvių elektroninės scenos atlikėjai, kompanijos „Silence Family“ pažibos – Leon Somov, Few Nolder, Vidis.
Festivalį „Gaida“ organizuoja VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaujant su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Šiuolaikinio meno centru, Menų spaustuve ir Lietuvos nacionaline filharmonija.
Bilietus į festivalio renginius platina – „Bilietų pasaulis“, http://www.bilietupasaulis.lt/
Festivalio svetainė internete: http://www.vilniusfestivals.lt/
Išsami festivalio PROGRAMA
Pagal VšĮ „Vilniaus festivaliai“ inf.
