Dar studijų metais Loretos Narvilaitės kūryboje išsikristalizavo racionalūs komponavimo principai - polinkis į griežtą, apskaičiuotą kompozicinę tvarką. Nuo 10-ojo dešimtmečio vidurio muzika tampa vis labiau nostalgiška ir ekspresyvi, nors racionalusis muzikos pradas išlieka. Šie pokyčiai atsispindi poetiškuose kūrinių pavadinimuose, kurie lyg koduoja kompozicijų nuotaikas: "Ryto rasa krito", "Pragydo vėjas", "Atviras miestas" ar "Šauksmas-šviesa". Naujausiuose Loretos Narvilaitės kūriniuose dominuoja kontrastinga ekspresija ("Visby-bike", 2003), rafinuotas koncertiškumas ("Kai liepto nebus, pereisiu upę", 2003) ar neoromantinė melancholija ("Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas", 2002).
