Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Džiazas
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
Džiazas
  Kompozitoriai / Atlikėjai
  Įrašai
  Kontaktai
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

Trumpai apie Lietuvos džiazą

Džiazas Lietuvoje buvo grojamas dar pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikais. Bemaž kiekvienas Lietuvos miestelis turėjo savo "džiazbandą", tradicinį džiazo repertuarą grojo prestižiniai Mykolo Hofmeklerio, Abraomo Stupelio bei Danieliaus Pomeranco orkestrai. Tiesa, akademinė visuomenė šią muziką vertino ne itin palankiai. Lietuvos spauda dar 1925 m. kvietė pasekti Anglijos pavydžiu ir kovoti prieš džiazo muziką bei šokius kaip neskoningus ir nekultūringus, uždraudžiant šią muziką kai kuriuose restoranuose. Šiandien ši žinutė ne tik liudija džiazo egzistavimą tuometinėje Lietuvoje, tačiau yra ir džiazo disonavimo lietuviškam mentalitetui ženklas, paaiškinantis kai kurias šiandieninio Lietuvos džiazo tendencijas. Visgi džiazas buvo grojamas. 1940 m. Kauno radiofone įsteigtas pirmas oficialus Lietuvos džiazo orkestras (vadovas Abraomas Stupelis), drąsiai improvizavęs ir atitikęs džiazo orkestro standartus (deja, gyvavęs tik iki Antrojo pasaulinio karo).

 

Po karo okupuotoje Lietuvoje visi "džiazbandai" dingo kaip nušluoti - taip vadintis tapo tiesiog pavojinga. Šaltojo karo laikais džiazas kaip proamerikietiška muzika buvo draudžiamas, o tuometinę kultūrinę ideologiją atspindėjo nūnai šypseną keliančios frazės "Nuo saksofono iki peilio - vienas žingsnis", "Džiazas - storulių muzika", "Kas šiandien groja džiazą, rytoj išduos Tėvynę". Tad Lietuvoje džiazas daugiau nei dešimtmetį pasitraukė į pogrindį. Tačiau jis neišnyko - ši muzika buvo savotiška rezistencija, reakcija į tai, kas vyksta pasaulyje, laisvos dvasios išraiška.

 

Chruščiovinio atšilimo laikais džiazas Lietuvoje vėl atgijo: būrėsi kolektyvai, augo muzikantų meistriškumas, džiazą pradėjo groti jaunimo kavinėse (kurias, tiesa, akylai stebėjo KGB), jose taip pat buvo skaitomos paskaitos, vedamos diskusijos. Pagaliau 1961 m. džiazo muzika pelnė pripažinimą ir akademiniuose sluoksniuose - ji peržengė Lietuvos valstybinės konservatorijos (šiandieninės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) slenkstį su trijų dienų Studentų mokslinės draugijos konferencija, skirta džiazui, ir džiazo koncertu. Ši data neretai vadinama oficialia Lietuvos džiazo gimimo diena.

 

Savotiškais "ledlaužiais", išjudinusiais įsišaknijusias normas ir keitusiais valdininkų požiūrį į džiazo muziką, tapo 1971 susibūręs trio GTČ (Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas ir Vladimiras Čekasinas). Legendinis trio suteikė didžiausią impulsą džiazo raidai Lietuvoje, padėjo pagrindus Lietuvos džiazo mokyklai, jų suformuotus kūrybinius principus ir šiandien plėtoja Lietuvos džiazo muzikantai.

 

Greta Lietuvos džiazo patriarchams būdingo kosmopolitiškumo, bandoma į atvirą įvairioms pasaulio kultūroms džiazo muziką įpinti lietuvių liaudies muzikos tradicijas. Bemaž ketvirtį amžiaus lietuvių džiazo kūrėjai tyrinėja įvairius liaudies muzikos panaudojimo džiaze aspektus: nuo improvizacijų liaudies dainų temomis, būdingų motyvų plėtojimo, tipiškų tembrų ir intonacijų imitavimo - iki vietinio ir nacionalinio charakterio, pasireiškiančio smulkiausiose giluminėse detalėse, bei koliažo. Dar viena ryškia šiandieninio Lietuvos džiazo tendencija tapo įvairios džiazo ir akademinės muzikos raiškos priemonių jungtys.

 

Lietuvos džiazas seniai nebėra terra incognita džiazo aistruoliams, mūsų džiazo muzikantai - Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, Petras Vyšniauskas, Vytautas Labutis, Dainius Pulauskas, Liudas Mockūnas ir kiti - žinomi ir vertinami pasaulyje. Šiandieninis Lietuvos džiazas - skambanti pasaulio dalis, įvairialypis, turtingas išraiškos priemonių reiškinys su plačiais stilistiniais horizontais.

 

© Jūratė Kučinskaitė

© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu [email protected]
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).