Elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalis „Jauna muzika“ šiemet vyksta jau septintą kartą. Penkiuose festivalio koncertuose (balandžio 21–25 d.) Šiuolaikinio meno centre pasirodys įvairių Europos šalių garso menininkai, atlikėjai ir kompozitoriai, kurių nesaisto griežti stilistiniai rėmai, technologiniai apribojimai ar tapatybės vientisumas (dažnas turi net po kelis sceninius pseudonimus ir vienu metu kuria nieko bendra tarpusavyje neturinčią produkciją). Individualios išraiškos laisvė ir individualiems poreikiams pritaikytos technologijos – tokia galėtų būti viena vyraujančių šių metų „Jaunos muzikos“ temų.
Dviejuose festivalio koncertuose – pirmajame ir paskutiniajame – pristatoma leidybinė kompanija „Raster-Noton“ (Vokietija) yra kaip tik viena iš tokių institucijų, kuriose susilieja naujausi meno ir mokslo laimėjimai su eksperimentais elektroninės muzikos, vizualiųjų menų ir dizaino srityje. Įvairius muzikos projektus, įrašus ir instaliacijas realizuojančios kompanijos kataloge – apie 70 albumų ir daugybė pripažintų menininkų. Festivalyje pasirodys danų atlikėjas Pixel (Jonas Egeskovas) su šių metų vasarį pasirodžiusiu albumu „The Drive“ (balandžio 21 d.) ir prancūzas Kanding Ray (David Letellier) su albumu „Automne fold“ (balandžio 25 d.). Lenkas Hubertas Napiórskis, įkūręs nepriklausomą įrašų kompaniją „Astipalea Records“ ir jos rėmuose plėtojantis įvairias savo muzikinės veiklos kryptis, Vilniuje koncertuos pasivaidnęs Thaw pseudonimu, po kuriuo slepiasi preparuotos, triukšmo, drone stiliaus ir konkrečiosios muzikos atlikėjas (balandžio 23 d.).
Pirmąjį festivalio vakarą (balandžio 21 d.) turėsime unikalią progą išvysti ir išgirsti visiškai naujo tipo XXI a. elektroninį muzikos instrumentą – 2005 metais Barselonos Pompeu Fabra universiteto Muzikos technologijų grupės pristatytą „Reactable“. Tai interaktyvus muzikos instrumentas (jo pavadinimą galima versti ir kaip „reaguojantis stalas“, ir kaip „gebantis reaguoti“), kuriuo grojama panašiai kaip dėliojamos vaikiškos „kaladėlės“ ant žaidimų stalo. Tik „kaladėlės“ čia nepaprastos – tai apie 40 skirtingų sintezatoriaus modulių, kurie ima švytėti pastatyti ant skaidraus stalviršio-ekrano ir skleisti garsus, sąveikaudami su kitais ant stalviršio esančiais objektais. Intuityvaus dizaino, „lengvai įkandamas“ naujokams ir nenuviliantis profesionalių atlikėjų, šis instumentas pastaraisiais metais pelnė daugybę apdovanojimų ir net aukščiausio lygio popžvaigždžių dėmesį.
Nepaklusnumą „laptopų diktatūrai“ jau antri metai „Jaunoje muzikoje“ demonstruoja ir lietuvių DIISSC orkestras, atlikimui naudojantis kompaktinių plokštelių grotuvus, laikmačius, savotiškas grafines partitūras bei kitokią low techniką, ir sakantis griežtą „ne!“ nešiojamųjų kompiuterių viešpatavimui ir giliamintiškam spoksojimui į kompiuterio ekraną. Pirmasis kolektyvo albumas „D. O.“ neseniai pelnė Geriausio 2008 m. elektroakustinio kūrinio vardą Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamuose geriausių kūrinių apdovanojimuose. Šiemet festivalyje orkestras pristatys naują programą „Zipped and reemixxed“ (balandžio 22 d.). Pasak vieno iš kolektyvo narių, kompozitoriaus Jono Jurkūno, „tai bus muzikinio paveldo nuo Bacho, Ravelio iki Cage’o, Stockhauseno, Reicho, Merzbow ir kitų klasikų įkvėpta muzikinė kelionė, pasibaigianti Madonnos ir Michaelo Jacksono idiomų dvikova“.
„Žmogišku požiūriu į technologijas“ garsėja Amsterdame įsikūrusi institucija STEIM – Elektroinstrumentinės muzikos studija, keturis dešimtmečius skatinanti tiesioginių fizinių sąsajų kūrimą. Šiemet ji pristato projektą „We Love STEIM“ (balandžio 23 d.), skirtą studijos 40-mečiui. Jame dalyvausiantis kompozitorius ir balso menininkas Alexas Nowitzas (Vokietija) atliks savo kūrinius balsui ir gyvajai elektronikai, kurios rinkinį jis susikūrė pats iš STEIM programinės įrangos, kompiuterio ir dviejų „Wiimote“ valdiklių. Kitas projekto dalyvis – Vilniuje jau viešėjęs Byungjun Kwonas (Pietų Korėja) – taip pat savo veiklą pradėjo kaip dainininkas ir dainų kūrėjas. „Jaunoje muzikoje“ jis atliks savo audiovizualinį kūrinį „Hypermetropia“, kuriame kameros ir projektoriaus pagalba garsas paverčiamas spalva ir šviesa.
Žmogaus balsas ir jo deriniai su elektronika – palyginti mažai „Jaunos muzikos“ ištyrinėta niša. Šiemet ją papildys pirmą kartą festivalyje dalyvaujantis choras „Brevis“ (meno vadovas ir dirigentas Gintautas Venislovas), kuris atliks trijų lietuvių kompozitorių Ugnės Giedraitytės, Laimos Jedenkutės ir Mariaus Salyno specialiai festivaliui sukurtas kompozicijas chorui ir elektronikai (balandžio 24 d.). Kitame to paties vakaro projekte girdėsime lietuvių kilmės britų violončelinininko Antono Lukoszevieze inicijuotą programą. Ypatingą dėmesį avangardinei, eksperimentinei ir improvizacinei muzikai skiriantis violončelininkas jau nebe pirmus metus domisi lietuvišku avangardu ir rūpinasi jo sklaida pasaulyje. Pradėjęs nuo Jurgio Mačiūno ir Ryčio Mažulio, pernai jis užsakė kūrinius violončelei ir elektronikai trims lietuvių kompozitoriams (Egidijai Medekšaitei, Justei Janulytei ir Ričardui Kabeliui) ir atliko jų premjeras Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalyje. „Jaunoje muzikoje“ girdėsime jų lietuviškas premjeras, papildytas Jurgio Mačiūno fliuksistiniu opusu, Arturo Bumšteino paskyrimu avangardo klasikai ir subtiliai „tarp eilučių“ bylojančia Mathew Adkinso kompozicija.
Festivalį užbaigs vienas žymiausių Suomijoje (ir visoje Skandinavijoje) elektronikos duetų – „Pink Twins“ (balandžio 25 d.). Brolių Vesos ir Juhos Vehviläinenų kūryboje susipina muzikinė ir vizualinė kūryba, o jų darbo medžiaga – vaizdų, garsų ir pojūčių nuotrupos, suskaidomos į smulkiausias daleles ir surenkamos į ritmų ir triukšmų konstrukcijas. „Jaunoje muzikoje“ duetas žada atlikti improvizaciją naujausios savo kūrybos pagrindu.
Festivalį rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaujant su Šiuolaikiniu meno centru.
PROGRAMA
MILC inf.
