Lapkričio 9 dieną, 19 val., „Piano.lt“ koncertų salėje fortepijoninis trio „FortVio“ (Indrė Baikštytė – fortepijonas, Ingrida Rupaitė – smuikas, Povilas Jacunskas – violončelė) kviečia į kamerinės muzikos koncertą. Ansamblis šį kartą pateiks lietuvių kompozitorių kūrinių programą: nuo pirmojo profesionalaus kūrinio šiai atlikėjų sudėčiai – Stasio Vainiūno Fortepijoninio trio, iki šių dienų kūrėjų – Anatolijaus Šenderovo, Broniaus Kutavičiaus ir Jurgio Juozapaičio opusų.
Stasio Vainiūno Fortepijoninis trio puikiai atspindi šio kompozitoriaus ankstyvajai kūrybai būdingas vėlyvojo romantizmo, impresionizmo tendencijas. „FortVio“ kūrybinėje biografijoje šio kompozitoriaus kūryba užima ypatingą vietą – būtent po I vietos laimėjimo Stasio Vainiūno tarptautiniame pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse 2006 metais, prasidėjo šio ansamblio karjera.
Anatolijaus Šenderovo Fortepijoninis trio Nr. 2 „In memoriam...“ taip pat siejasi su Vainiūnu – jis buvo sukurtas jo atminimui, jame girdima Vainiūno trio citata. Už šio kūrinio interpretaciją „FortVio“ laimėjo specialųjį T. Gaidamovič vardo prizą III Tarptautiniame S. I. Taneevo kamerinių ansamblių konkurse Rusijoje. Anatolijaus Šenderovo kūrybai būdingą emocionalumą, tvirtą muzikos dramaturgiją, stiprią, paveikią energetiką šį kartą garso efektais sustiprins „FortVio“ pakviesta koncertų įgarsinimo kompanija „StageWorks“ ir jos vadovas, garso režisierius Ignas Juzokas.
Broniaus Kutavičius „Aštuonios Stasio miniatiūros“ buvo įkvėptos dailininko Stasio Eidrigevičiaus miniatiūrų ciklo. Abiejų menininkų kūrybai būdinga bendra lakoniška išraiška, minties koncentracija, kai daug pasakoma nedaugeliu potėpių, štrichų ar motyvų. Dailininko sukurti vaizdai pasufleruoja muzikai ir ritmą, ir dinamiką, ir garso spalvą – kiekviena miniatiūra turi savo pavadinimą. Skambant „Aštuonioms Stasio miniatiūroms“, klausytojai galės pasinerti į unikalų ir įtraukiantį dailininko Stasio Eidrigevičiaus vaizdų pasaulį ir pasigrožėti jo darbų skaidrėmis.
Jurgio Juozapaičio „Mėnulio šviesa“ – impresionistinės estetikos kūrinys, įsiliejantis į kitų šio autoriaus kūrinių gamtine tematika ir sukurtų XX a. 10-ajame dešimtmetyje, eilę. Šiai kompozicinei Juozapaičio linijai būdingi „nakties“, „tylos“, „mėnesienos“ įvaizdžiai melancholiškai skleidžiasi ir „Mėnulio šviesoje“.
MILC inf.
