„Pieno lazeriai“ buvo pirmas lietuviškas atsakas į Europoje neseniai atgijusį susižavėjimą tiek 80-tųjų fetišine sintezatorine popmuzika, tiek 60-tųjų ekscentriška „kosminės eros popmuzika“. Energingi elektroniniai ir akustiniai būgnai, lengvai įsimenamos džiazinės melodijos, elementarios sintezatorių linijos, retro muzikos citatos ir pasitaikančios linksmai absurdiškos eilutės (pvz., „robotas irgi žmogus“) moja ranka tokioms Vakarų grupėms kaip „Stereo Total“ arba „Lali Puna“. Ši giminystė turbūt ir lėmė, kad abu „Pieno lazerių“ albumus išleido autoritetinga naująją lounge muziką leidžianti vokiečių įrašų kompanija „Phazz-a-delic“. Tačiau grupės muzikoje yra pakankamai daug vietinių prieskonių, leidžiančių akimirksniu atpažinti jos lietuvišką kilmę ir pritarti užkrečiantiems „Pieno lazerių“ hitų priedainiams.
Jurij Dobriakov
Interneto svetainė:www.myspace.com/ilikevoyage