NAUJIENOS

Šiemet Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojama Geriausių metų kūrinių apdovanojimo ceremonija persikėlė į metų pabaigą ir tapo svarbiausio metų šiuolaikinės muzikos įvykio – festivalio „Gaida“ – pabaigos akcentu. Spalio 29 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje vykusio festivalio baigiamojo koncerto metu buvo paskelbti geriausi praėjusių metų lietuvių kompozitorių kūriniai ir diplomais bei piniginėmis premijomis pagerbti jų autoriai.

Geriausi metų kūriniai Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamo konkurso būdu renkami jau nuo 2002 m. (pirmieji apdovanojimai įteikti už 2001 m. kūrinius). Šiemet dešimtą kartą surengtame konkurse buvo nuspręsta atsisakyti pastaruoju metu susiklosčiusios tradicijos apdovanojimus skirti keliose skirtingose kūrinių kategorijose (sceninių, orkestrinių, kamerinių, vokalinių/chorinių ir elektroakustinių kūrinių) ir sugrįžti prie anksčiau buvusios praktikos, kai visų žanrų kūriniai galėjo rungtis dėl trijų prizinių vietų. Iš 54 konkursui pristatytų kūrinių, kurių premjeros įvyko 2010 metais, konkurso komisija, sudaryta iš trijų atlikėjų (Rūtos Ibelhauptienės, Roberto Bliškevičiaus ir Roberto Beinario) bei dviejų muzikologų (Jūratės Katinaitės ir Lino Paulauskio), išrinko šiuos laimėtojus:

Dvi III vietos

Vaidos Striaupaitės „Impro“ obojų kvintetui (premjerą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ Kaune atliko Lietuvos obojų kvintetas)

Mariaus Baranausko „Templum Dei estis“ mišriam chorui (premjerą Thomo Manno festivalyje Nidoje atliko kamerinis choras „Aidija“, dirigentas Romualdas Gražinis)

II vieta

Broniaus Kutavičiaus „Balandžio 10-oji, šeštadienis...“ sopranui ir simfoniniam orkestrui (premjerą aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ Vilniuje atliko Asmik Grigorian ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentas Mindaugas Piečaitis)

I vieta

Justės Janulytės „Smėlio laikrodžiai“ keturioms violončelėms, elektronikai ir koncertinei instaliacijai (premjerą aktualios muzikos festivalyje „Gaida“ Vilniuje atliko violončelininkai Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, Rūta Tamutytė ir Onutė Švabauskaitė; scenografija Jūratės Paulėkaitės, videoinstaliacijos autorius Luca Scarzella, videoasistentas Michele Innocente, gyvosios elektronikos atlikėjai Michele Tadini ir Antonello Raggi, šviesų dizaineriai Eugenijus Sabaliauskas ir Vilius Vilutis).

Šie metai ypatingi dar ir tuo, jog Lietuvos kompozitorių sąjungos teikiamų apdovanojimų sąrašą papildė dar viena reikšminga premija, pavadinta iškiliausio visų laikų lietuvių kompozitoriaus – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – vardu. M. K. Čiurlionio premija bus skiriama kasmet kompozitoriui arba muzikologui už kūrybinį aktyvumą, itin ryškius pastarųjų metų darbus, išskirtinius pasiekimus nacionalinės profesionaliosiose muzikos meno arba mokslo srityse.

Pirmuoju M. K. Čiurlionio premijos laureatu tapo kompozitorius Algirdas Martinaitis, įvertintas „už naujovių paieškas ir savitą Lietuvos muzikos tradicijų įprasminimą“. Premija jam buvo įteikta spalio 21-ąją, per festivalio „Gaida“ pradedamąjį koncertą Vilniaus kongresų rūmuose.

Foto: Dmitrij Matvejev

Prieš metus 60-metį atšventęs Algirdas Martinaitis (g. 1950) yra vienas produktyviausių lietuvių kompozitorių, kuriančių muziką tiek koncertų salėms, tiek teatrui ar bažnyčiai. 1989 m. jis buvo tarp pirmųjų Lietuvos kūrėjų, apdovanotų naujai įsteigta Lietuvos kultūros ir meno premija. Kad buvo jos vertas, kompozitorius įrodė daugybe naujų per pastaruosius dvidešimt kelerius metus sukurtų stambių ir kuklesnių kūrinių. Pernai festivalyje „Gaida“ įvyko Martinaičio simfoninio opuso „Muzikinis testamentas“ premjera, skirta 70-metį minėjusiam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Prieš keletą metų ryškiai nuskambėjo jo sakralinių kūrinių „Gailestingumo mišios“ ir „Gailestingumo altorius“ premjeros Vilniaus bažnyčiose. 2009 m. pastatyta opera „Pasaulio dangoraižis“, skirta Vinco Kudirkos jubiliejui. Martinaičio „Nebaigtąją simfoniją“ – vieną ryškiausių lietuvių simfoninių kūrinių – yra griežęs ne tik nuolatinis kompozitoriaus bendradarbis, Juozo Domarko vadovaujamas Nacionalinis simfoninis orkestras, bet ir pasaulinio garso dirigento Valerijaus Gergijevo diriguojamas Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninis orkestras, atlikęs šį kurinį ir gastrolių Vilniuje metu šių metų gegužę.