Lietuvos nacionalinė filharmonija, minėdama 94-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, vasario 16 d. Didžiojoje salėje rengia iškilmingą koncertą. Koncerto globėja – Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
2011 m. Lietuvos Respublikos prezidentūra pirmąkart inicijavo vasario 16-osios koncertą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, kurio programa buvo sudaryta vien iš lietuvių klasikinės bei šiuolaikinės muzikos kūrinių. Šių metų vasario 16-ąjai bendradarbiaujant kelioms institucijoms, buvo sumanyta šventės minėjimą papildyti nauju specialiai šiai progai sukurtu lietuvių kompozitoriaus kūriniu. Tikimasi, kad tai taps nauja tradicija.
Koncerte skambės kompozitoriaus Lino Rimšos (g. 1969) kūrinių premjeros, skirtos pašlovinti Lietuvos didybę. Tai proginė giesmė „Cantus“ chorui ir orkestrui, joje kompozitorius panaudojo tekstą „Lietuvos pašlovinimas“ iš vienintelio žinomo išlikusio Renesanso laikų poetinio teksto apie patriotinį Lietuvos suvokimą – Jono Radvano Lietuvio poemos „Radviliada“, parašytos 1588 arba 1592 m. Poemos ištrauka „Lietuvos pašlovinimas“ parašyta lotynų kalba ir dažnai publikuojama atskirai. Tai giesmė Lietuvai, jos didybę ir grožį apdainuojantis literatūros kūrinys: „Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė čia, plačiuose laukuose, per kuriuos Lietuva nusidriekus“, o upių vanduo Lietuvoje – tyras kaip stiklas, krašto miškai – tai „girių aukštų karūna“, kur „atranda namus sau elniai, briedis ir stumbras, lūšis dėmėm išmargintu apdaru glaudžias, randa namus sau žvitri stirnelė ir didelis tauras“.
|
Modesto Ežerskio nuotr.
|
Kita kompozicija, skirta iškilmingo koncerto pabaigai – Lino Rimšos
„Amemus“ diskantui, chorui ir orkestrui. Joje panaudotas tekstas iš Sarbievijaus Epodės Nr. 4, kalbančios apie tautiečių tarpusavio meilę bei susiklausymą. „Amemus“ lietuviškai reiškia „mylėkime vieni kitus“. Abiejų Tautų Respublikos laikų aukštuomenė šį žodį vartojo kaip pasisveikinimą, atsisveikinimą ar tostą. Šiuo žodžiu tradiciškai buvo uždaromi seimai ir vietiniai politikų susirinkimai palinkint tarpusavio meilės ir santarvės. Žodis „amemus“ bei Sarbievijaus eilės kaip niekad aktualios ir šiandien, jos prabyla apie meilę artimui, nes „jei dabar negalime mylėt, numirti galim nelauktai“.
Linas Rimša savo muzikoje Lietuvos didybės paveikslą kuria panaudodamas daug mušamųjų ir varinių pučiamųjų, ypač trombonus, šių fanfaros kaip tradicinė priemonė skambėjo ir XVI amžiuje, Radvano Lietuvio ar Sarbievijaus laikais. Anot kompozitoriaus, „Cantus“ ir „Amemus“ susiję ir temiškai, abu kūriniai baigiami garsiais akordais.
Iškilmingą vakaro programą taip pat sudaro Lietuvos kompozitorių muzikos vėrinys, surinktas iš Felikso Bajoro dviejų opusų (ištraukos iš oratorijos „Varpo kėlimas“ ir Simfonijos Nr. 5), Alvido Remesos („Melodija“ birbynei ir orkestrui), Vytauto Klovos (Vytauto arija iš operos „Du kalavijai“), Jono Tamulionio („Dedikacija Lietuvai“ chorui ir orkestrui), Balio Dvariono (Dalios arija iš operos „Dalia“), Giedriaus Kuprevičiaus (Duetas iš operos „Karalienė Bona“) kūrinių bei lietuvių patriotinę savimonę visais laikais žadinančios Stasio Šimkaus dainos „Lietuviais esame mes gimę“ pagal skambiąsias J. Zauerveino eiles.
Koncertą Filharmonijos bei Lietuvos televizijos ir radijo klausytojams dovanoja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), solistai Silvestras Beltė (diskantas), Joana Gedmintaitė (sopranas), Liudas Mikalauskas (bosas), Egidijus Ališauskas (birbynė), Lietuvos kariuomenės orkestras (vyr. dirigentas kpt. Egidijus Ališauskas) bei dirigentas Robertas Šervenikas.
Koncerto programos sudarytojas – Linas Paulauskis, koncertą veda Andrius Bialobžeskis.
Visos už bilietus į šį koncertą surinktos lėšos bus skirtos talentingiems jauniesiems muzikams paremti.
Parengta pagal LNF inf.
Koncerto programa: http://www.filharmonija.lt/lt/renginiai/iskilmingas-koncertas-lietuvos-valstybes-atkurimo-dienai/
