Rugpjūčio 3 d., penktadienį, kasmetinio Cėsių meno festivalio programoje įvyks specialiai jam užsakyto Justės Janulytės kūrinio „Debesų stebėjimas“ premjera. Ją Cėsių sporto komplekso salėje atliks du Rygos kolektyvai – jaunimo choras „Kamer…“ ir kamerinis orkestras „Sinfonietta Riga“. Diriguos latvių dirigentas, „Sinfonietta Riga“ meno vadovas Normundas Šnē, kuriam ir dedikuotas naujasis kūrinys.
Koncerto pavadinimas „Experiment and Excellence: Šnē and Friends“ („Eksperimentas ir meistriškumas: Šnē ir draugai“ atliepia šių metų festivalio temai, kuri savo ruožtu dvejus metus tarnavo kaip 2011 m. prasidėjusio tarptautinio kultūros projekto „Experiment and Excellence“ šūkis. Pasirinkę platų kultūros reiškinių spektrą aprėpiančią temą, festivalio rengėjai žvelgė ne vien į šiuolaikinėje kultūroje vykstančius eksperimentus, bet ir į praeities kultūros fenomenus, kadaise laužiusius tradicijas savo naujoviškumu, o dabar tapusius tuo, apie ką visuotinai rašoma kultūros istorijos chrestomatijose.
Koncerto programa, pasak festivalio rengėjų, galėtų puikiai iliustruoti teiginį, jog „eksperimentai“ neretai veda į „meistriškumą“. Šalia festivalio užsakymu sukurto opuso pasaulinės premjeros, programoje taip pat skambės Magnuso Lindbergo Smuiko koncertas (solo partiją atliks ilgametė „Kremerata Baltica“ koncertmeisterė, smuikininkė Eva Bindere) ir Richardo Wagnerio „Zygfrido idilė“.
|
Arūno Baltėno nuotr.
|
Justė Janulytė „Debesų stebėjime“ tęsia kaskart vis kitaip įprasminamų vizualių metaforų ciklą, tik šįkart savo idėjų išraiškai nepasitelkia vaizdinio dėmens ir elektronikos, nors lieka ištikima savo monochrominės muzikos estetikai. Maždaug pusvalandžio trukmės kūrinys parašytas 16 balsų, dvigubam pučiamųjų kvintetui ir 20 styginių.
Kompozitorės žodžiais tariant, tai „ilga, lėta ir laipsniškai kintanti odisėja iš „debesų“ į „žemę“, tiek fizine, tiek metaforine prasmėmis. Muzikos struktūra pagrįsta trisluoksniu kanonu: styginiai instrumentai ir balsai sudaro laikinę ir tembrinę opoziciją tarp „instrumentinio“ ir „žmogiškojo“ pradų, o pučiamieji užima tarpinę poziciją kaip „kvėpuojantys“ instrumentai, sujungiantys abu polius ir sukuriantys tolygios „termodinaminės“ garsinės materijos transformacijos pojūtį. Šie trys sluoksniai galėtų būti įsivaizduojami kaip 3 skirtingos vandens būsenos hidrologinės apytakos cikle – skystas, dujinis (garai) ir kietas (ledas) – bei cikliškos mutacijos procesai (išgaravimas, kondensacija, krituliai ir infiltracija). Muzikoje šie reiškiniai virsta tembro ir harmonijos transformacijos, faktūros tankio pokyčiais, makroregistrų ir mikrointonacijų pakilimais bei nugrimzdimais.“
Kūrinio anotacijoje kompozitorė atskleidžia ir kitas nemuzikines inspiracijas: „verbalinę išraišką visiems šiems akustiniams procesams suteikė latvių poeto Knuto Skujenieko eilėraštis. Tačiau kūrinyje naudojamas poetinis tekstas yra „apvalytas“ nuo priebalsių kaip nuo garso atakų: dainininkai artikuliuoja vien balses, lygiai kaip ir styginiai bei pučiamieji instrumentai išgauna garsus pradėdami nuo visiškos tylos, pasiekdami reikiamą dinamikos lygį ir vėl išnykdami tyloje. Tokiu būdu sukuriamos tarsi „povandeninės“ pulsacijos, kurios suvienodina tembrus ir homogenizuoja visą faktūrą. Skujenieko eilėraštis buvo pasirinktas ne vien dėl tiesioginių turinio sąsajų, bet ir dėl poeto ryšių su Lietuva, kaip istorinės, kultūrinės ir kalbinės abiejų tautų giminystės ženklas, kuris man šiuo atveju buvo labai svarbus ir jau realizuotas muzikoje bendradarbiaujant su latvių menininkais.“
Iš tiesų tai antras J. Janulytės kūrinys, parašytas Normundo Šnē vadovaujamam „Sinfonietta Riga“ orkestrui. 2009 m. nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymu buvo sukurtas „Naktų ilgėjimas“, kurio premjerą orkestras atliko koncertų cikle „Viva Musica Via Baltica“ Rygoje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. 2011 m. lapkričio 18 d. kūrinys taip pat buvo atliktas Latvijos nepriklausomybės dienos proga Paryžiuje.
J. Janulytė į Cėsių meno festivalį šiemet buvo kviečiama kaip reziduojanti kompozitorė. Viename iš įžanginių festivalio renginių, liepos 28-ąją, buvo surengta vieša diskusija, kurioje kompozitorė dalyvavo drauge su įvairių kraštų menininkais, meno kuratoriais, meno portalų redaktoriais ir meno vadybininkais. Diskusijos temos sukosi apie Cėsių meno festivalio inicijuotą tarpdisciplininį projektą „Experiment & Excellence“, vykdomas remiant europinei programai „Kultūra 2007–2013“ ir bendradarbiaujant su Reikjaviko menų festivaliu, Prancūzų kultūros institutu Latvijoje bei Šiuolaikinio meno centru Vilniuje.
 |
Liepos 27-ąją prasidėjęs festivalis rengiamas jau šešta kartą. Per keturias savaites iki rugpjūčio 18 d. šiuolaikiniais menais besidominčiai publikai šiemet pristatomos keturios parodos, du performansai, aštuoni koncertai, trys geriausi Latvijos nacionalinio teatro pastatymai, klasikinių Italijos filmų programa, parengta žymios latvių kino istorikės Valentīnos Freimanės, ir Latvijos nacionalinės operos Rossini „Sevilijos kirpėjo“ pastatymas, 2011 m. pelnęs aukščiausią Latvijos muzikinį apdovanojimą – Didįjį muzikos prizą. Iš lietuvių atlikėjų festivalyje šiemet pasirodė dirigentas Gintaras Rinkevičius, dirigavęs romantinių simfoninių poemų programą atlikusiam Liepojos simfoniniam orkestrui. Tarp kitų liepos 28-osios vakarą Cėsių sporto komplekso salėje skambėjusių kūrinių, buvo atlikta iš M.K.Čiurlionio „Jūra“.
Daugiau apie festivalį ir jo programą: http://www.cesufestivals.lv/.
MILC inf.
