Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje rengiamas koncertas įsilies į kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui skirtų renginių srautą.
Ta pati programa bus kartojama ir spalio 27 d., šeštadienį, 18 val. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje.
|
Kompozitorė ir vargonininkė Liauda Vaitkūnaitė.
Rengėjų archyvo nuotr.
|
Su
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875.09.22–1911.04.10) gimimo metinėmis sutampančią dieną bažnyčioje skambės šio didžio lietuvių menininko fuga „Kyrie eleison“ ir B. Kutavičiaus sonata vargonams „Ad patres“, įkvėpta M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo „Laidotuvių simfonija“ (vargonininkė Liauda Vaitkūnaitė). Koncerto rengėjai šių kūrinių sugretinimą apibūdina taip: „sielos kelionė anapus su B. Kutavičiaus „Ad patres“ („Pas protėvius“) – uždraustų, pavojingų ribų peržengimas. Šlovinga M. K. Čiurlionio fuga „Kyrie eleison“ („Viešpatie pasigailėk“) – auka už anapilio vartų atvėrimą, skirta pagerbti M. K. Čiurlionio atminimą “.
Koncerto programoje L. Vaitkūnaitė taip pat atliks B. Kutavičiaus muzikos įkvėptą savo kūrinį-staigmeną „Aušrelės Aidas“. L. Vaitkūnaitės kūryboje, kaip ir M. K. Čiurlionio ar B. Kutavičiaus, gausu etninės muzikos intonacijų. Sukūrusi jau nemažą šūsnį kūrinių vargonams, orkestrui, chorams, solistams, ansambliams, vaikams, netgi operą vaikams, kompozitorė ir anksčiau stebino klausytojus neįprastais meditaciniais kūriniais, kaip kad šv. Velykų proga sukurtas duetas „Nušvisk“ vargonams ir bandonijai, koncertas „Stabat mater“ (drauge su Juste Martinkėnaite ir Laima Mažuolyte), „Paskendusi šviesa“ bei „Nauja žvaigždė“, sukurti specialiai Šv. Jonų bažnyčios vargonams. Ir šįkart L. Vaitkūnaitė plėtoja panašią temą, žadėdama nustebinti klausytojus originaliais ieškojimais, įkvėptais B. Kutavičiaus „Dzūkiškų variacijų“.
Pasak koncerto rengėjo, folkloro dainininko Vytauto Lukšo (Menų klubas „Kaukoras“), rugsėjo 22-oji šiam renginiui pasirinkta neatsitiktinai – ši diena yra rudens lygiadienis, kuomet diena ir naktis tokio pat ilgumo. Tad astronominei koncerto progai bus skirtos ištraukos iš šiuo metu folkloro dainininko Vytauto Lukšo ir vargonininkės bei kompozitorės Liaudos Vaitkūnaitės kuriamos bendros mitologinės kompozicijos – misterijos „Saulės vadavimo apeigos“, įkvėptos B. Kutavičiaus muzikos ir Advento–Kalėdų laikotarpio liaudies tradicijų. Atliekant misterijos ištraukas, L. Vaitkūnaitei ir V. Lukšui talkins Eglė Gaižauskaitė-Martinkėnienė (kanklės) ir Vytautas Švažas (perkusija).
Šventiniu Advento-Kalėdų laikotarpiu lietuvių protėviai, anot semiotikos pradininko Algirdo Juliaus Greimo, laukė Saulės išvadavimo, o ankstyviesiems krikščionims saulė, grįžtanti per Kūčias (žiemos saulėgrįžą), yra gimstantis Kristus. „Saulės vadavimo apeigos“ – tai XXI a. muzikinės etninės dainavimo ir krikščioniškos vargonų tradicijos sintezė, įkūnijanti mitologinę kosmogoniją. Šioje teatralizuotoje kompozicijoje susipins savitos folkloro vokalinės variacijos, tradiciniai Advento-Kalėdų papročiai ir performansu virtusios apeigos, didingas vargonų gausmas, galingi jaunų dainininkų balsai, senovinių būgnų ritmai bei dūdmaišio garsai. Misterijos premjerą vilniečiai turės progą išgirsti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje gruodžio 22-ąją.
|
Vytautas Lukšas. Foto: ELTA
|
„Koncertas bus labai paslaptingas. Tai yra misterija, kuri turėtų paskatinti klausytojus su vargonų gausmu skristi į kitas erdves, keliauti į kitą pasaulį. Kaip ir B. Kutavičiaus kūrinys „Ad patres“, kurio pavadinimas reiškia – pas protėvius. Tai galima prilyginti šamanų siekiams. Šamanas dainavimu, muzikos garsais siekia sukelti klausytojui transą, įvyksta ritualas. Šita misterija lygiai taip pat bus tarsi ritualas“, - taip apie koncertą naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jo scenaristas ir pats jame kūrinius atliksiantis V. Lukšas.
XX a. 8-ame dešimtmetyje B. Kutavičius išgarsėjo tokiais kūriniais, kaip „Panteistinė oratorija“, „Dzūkiškos variacijos“, „Paskutinės pagonių apeigos“. Jo kūryba buvo įkvėpta etninės lietuvių kultūros, minimalistinė, siekusi grąžinti senąją, ikikrikščioniškąją estetiką. Pasak V. Lukšo, B. Kutavičiaus minimalizmas buvo įkvėptas lietuvių sutartinių, jo kūriniuose nemažai sutartinių bruožų. Tačiau, pabrėžė jis, kompozitoriui buvo svarbu ne tik lietuvių kultūra – jis siekė atskleisti bendrą viso pasaulio tautoms praeitį, panašumus tarp dzūkų ir senovės indų bei kitų senovės tautų mitologijos. Dėl to koncerte ir bus skaitoma poezija iš senovės epų ir šventraščių (skaitovė – Angelė Lukšienė).
„Šiais laikais senoji kultūra tampa mūsų pasididžiavimu ir būtent kultūrų įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje padeda patiems geriau pažinti save. Pažinę senovės lietuvių mitologiją, mes galime geriau pažinti ir pačią krikščionybę“, – teigė folkloro atlikėjas.
Pagal koncerto rengėjų, ELTA ir lrytas.lt inf.
KONCERTO PROGRAMA
Bronius Kutavičius. Sonata vargonams „Ad patres“
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Fuga „Kyrie“
Liauda Vaitkūnaitė. „Aušrelės Aidas“
Atl. Liauda Vaitkūnaitė (vargonai)
Vytautas Lukšas, Liauda Vaitkūnaitė. Kompozicijos „Saulės vadavimo apeigos“ ištraukos
Atl. Liauda Vaitkūnaitė (vargonai); Vytautas Lukšas (vokalas); Eglė Gaižauskaitė-Martinkėnienė (kanklės); Vytautas Švažas (perkusija); Tadas Šlajus (obertoninis ragas);
Angelė Lukšienė (skaitovė)
Daugiau informacijos: http://www.kaukoras.lt/
