Kovo 7 d. 20 val. Berlyno Menų akademijoje rengiamų Garso meno dienų „Radio Zukunft“ metu įvyks Arturo Bumšteino naujo kūrinio „Epiloghi – Sei modi di dire Zangtumbtumb“ („Epilogai – šeši būdai ištarti Zangtumbtumb“) klavesinui, hamerklavyrui, balsui ir triukšmo mašinoms premjera. Tą patį vakarą, truputį po vidurnakčio (kovo 8 d. 0.05 val.), kūrinys bus pirmąkart transliuojamas jį užsakiusio Vokietijos radijo Kultūros kanalo (Deutschland radio Kultur) eteryje, laidoje „Klangkunst“.
Prieš šimtą metų italų futurizmo dailininkas ir kompozitorius Luigi Russolo laiške bičiuliui, kompozitoriui Francesco Ballilai Pratellai parašė futuristų muzikos manifestą „L’arte dei rumori“ („Triukšmų menas“) – vieną iš reikšmingiausių ir didžiausią įtaką XX a. muzikos estetikos raidai turėjusių tekstų (atskira knyga jis buvo išspausdintas 1916 m.). Jame Russolo skelbė naujos garsų meno eros pradžią, kurioje svarbiausias vaidmuo teks mechanizmų kuriamiems triukšmams. Sparčiai augančių miestų garsynas reikalavo naujo požiūrio į muzikos instrumentuotę bei komponavimą. Ribotą simfoninio orkestro tembrinę įvairovę, kurios monotonija šiuolaikiniam žmogui esą nebesukelianti jokių emocijų ir nebeteikianti įkvėpimo, jis kvietė pakeisti futuristiniu orkestru, kuriame begalinę garsų ir triukšmų įvairovę skleistų specialiai sukonstruoti instrumentai – intonarumoriai, perteikiantys šiuolaikinio pasaulio greitį, energiją ir industrinį triukšmą.
Vokietijos radijo Kultūros kanalas, rengdamasis šiemet pažymėti šią svarbią istorinę sukaktį, praėjusiais metais užsakė naują kūrinį konceptualiais tarpdisciplininiais projektais garsėjančiam lietuvių kompozitoriui ir garso menininkui Arturui Bumšteinui (g. 1982). Išeities tašku savo naujam kūriniui „Epiloghi – Sei modi di dire Zangtumbtumb“ („Epilogai – šeši būdai pasakyti Zangtumbtumb“) A. Bumšteinas pasirinko ne vien XX a. pradžios triukšmų meno manifestą, bet ir dar senesnį tekstą – prancūzų filosofo, moderniosios filosofijos pradininko René Descartes’o veikalą „Les passions de l'âme“ („Sielos aistros“, 1649). Kūrinyje siekiama konceptualiai sujungti futuristinio triukšmų meno efektus ir žmogaus sieloje kylančius afektus. Kiekvienam Descartes’o išskirtam ir aprašytam afektui (meilė, neapykanta, džiaugsmas, liūdesys, nuostaba ir geismas) priskirta pora iš Russolo šešių futuristinį orkestrą sudarančių triukšmo šeimų.
|
Lietaus mašina istoriniame Drotningholmo
operos teatre. A. Bumšteino nuotr.
|
Garsinė medžiaga triukšmo efektams buvo įrašyta pasitelkus barokinio teatro triukšmo mašinas, kurios kadaise imitavo įvairius gamtos reiškinių garsus. Šios triukšmo mašinos buvo įrašytos istoriniuose baroko teatruose Gotoje (Vokietija) ir Drotningholme (Švedija), taip pat Stokholmo muzikos muziejuje ir privačioje Pero Simono Edströmo kolekcijoje. Afektus šiame kūrinyje perteikia Bumšteino sukurta muzika, kurią atlieka klavesinu ir hamerklavyru (šiuolaikinio fortepijono pirmtakas) skambinanti Christine Kessler. Partitūroje klavyrui susilydė keli šimtai populiarių dainų, baladžių ir operų arijų iš įvairių muzikos istorijos laikotarpių. Pasak kompozitoriaus, visos šios dainos tarytum šoka ant medinių barokinio teatro scenos grindų, supamos dirbtinių lietaus, vėjo ar griaustinio triukšmų...
40 minučių trukmės „Epilogai – šeši būdai ištarti Zangtumbtumb“ – tai šeši labai skirtingi įsivaizduojamos operos epilogai, perteikiami skaitovo. Gyvo pasirodymo Berlyno Menų akademijoje metu klavesino partiją atliks Christine Kessler.
Kūrinio transliacijos galėsite pasiklausyti ir internete: http://www.dradio.de/dkultur/sendungen/klangkunst/1996335/vorschau/
Kūrinio įrašą galite išgirsti ir įsigyti čia:
http://bumsteinas.bandcamp.com/album/epilogues-six-ways-of-saying-zangtumbtumb
MILC inf.
