|
„Orphic Trio“ (kairėje),
Jonė Kaliūnaitė (dešinėje viršuje)
ir Onutė Narbutaitė (dešinėje apačioje)
|
Spalio 13 d., sekmadienį, 18 val. Londono Karališkosios muzikos akademijos Davido Josefowitzo rečitalių salėje rengiamas Onutės Narbutaitės kamerinių kūrinių koncertas. Jo metu Londone įsikūręs ansamblis „Orphic trio“ ir Vokietijoje gyvenanti lietuvių altininkė Jonė Kaliūnaitė-Fassbender atliks „1981-ųjų birželio muziką“, „Aštuonstygę“ ir „Rudens riturnelę. Hommage à Fryderyk“, programą pristatys Romas Kinka. Šis koncertas užbaigs tris dienas (spalio 11–13 d.) vyksiantį Kembridžo-Londono simpoziumą.
„Onutė Narbutaitė yra viena ryškiausių šiandienos lietuvių kompozitorių. Mums atrodo svarbu, kad jos muzika būtų atliekama ir čia, Londone. Kita vertus, šis koncertas yra Kembridžo-Londono simpoziumo dalis: mano manymu, yra puiku, kad diskusijose apie šiandieninę Lietuvą įsiterpia toks dėmuo kaip muzikinė refleksija,“ – mintimis dalijosi renginio iniciatorius, pianistas Rimantas Vingras.
Subtilios kamerinės muzikos kompozitorės reputaciją Onutė Narbutaitė pelnė jau savo savarankiško kūrybinio darbo pradžioje XX a. 9 dešimtmetyje tokiais kūriniais, kaip Antrasis styginių kvartetas „Atverk užmaršties vartus“ (1980), „1981-ųjų birželio muzika“ smuikui ir violončelei (1981), „Interludium“ fleitai, violončelei ir vargonams (1983), „Aštuonstygė“ smuikui ir altui (1986) ir kt. Intymi ištarmė ir rafinuota garsinė vaizduotė jos muzikoje neretai dera su gausiomis kultūrinėmis reminiscencijomis, o kartais ir atpažįstamomis aliuzijomis į didžiųjų praeities kompozitorių muziką, kaip kad kūriniuose-paskyrimuose W. A. Mozartui („Mozartsommer 1991“), Franzui Schubertui („Winterserenade“, 1997) ar Fryderykui Chopinui („Rudens riturnelė“, 1999). „Visoje šioje muzikoje skamba tikrų tikriausia nūdienos dvasia ir, nepaisant to, jaučiame tvyrant praeities šydą. [...] Kartais lietuvių kompozitorė linksta į elegiškumą, kartais ji audžia šiurkštoką, įtūžio nestokojantį duetą smuikui ir altui („Aštuonstygė“, 1986). Ir be jokių abejonių – Onutės Narbutaitės muziką persmelkia dramatizmas ir valinga raiška. Reikšminga kiekviena ląstelė, tačiau drauge neatitrūkstama nuo stabilaus kompozicinio pamato,“ – apie kompozitorės kamerinę muziką rašė muzikos kritikas Tilmanas Urbachas.
Kembridžo–Londono simpoziumas yra bendras Londono „Santaros-Šviesos klubo“, Kembridžo universiteto lietuvių bendrijos ir Londono Sičio lietuvių klubo projektas, globojamas kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus. Simpoziumo metu pirmąkart vyksiančioje Kembridžo Baltijos konferencijoje (spalio 12 d.) ir Londone rengiamose diskusijose (spalio 13 d.) akademinės, mokslo, verslo ir kultūros bendruomenių atstovai, politikai dalysis idėjomis ir aptars aktualias problemas, susijusias su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaidmeniu Europos Sąjungoje, naujausią šių šalių istoriją, akademinio bendradarbiavimo tarp Didžiosios Britanijos ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų galimybes ir daug kitų politinių, socialinių, kultūrinių temų. Išsamesnę informacija apie simpoziumo renginius ir turinį galite rasti čia.
Onutės Narbutaitės kūrinių koncertas Londone rengiamas bendradarbiaujant su Muzikos informacijos ir leidybos centru, jį remia LR kultūros ministerija.
KONCERTO PROGRAMA
1981-ųjų birželio muzika (1981) smuikui ir violončelei 21’
Atl. Orpheus Papafilippou, smuikas; Andrea Mundy, violončelė
Aštuonstygė (1986) smuikui ir altui 14’
Atl. Orpheus Papafilippou, smuikas, Jonė Kaliūnaitė-Fassbender, altas
Rudens riturnelė. Hommage à Fryderyk (1999) smuikui, altui, violončelei ir fortepijonui 32’
Atl. Jonė Kaliūnaitė-Fassbender, altas; „Orphic Trio“: Orpheus Papafilippou, smuikas; Andrea Mundy, violončelė; Rimantas Vingras, fortepijonas
MILC inf.
