2014-aisiais sueina 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Taip sutapo, kad pirmoji šių metų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjera taip pat bus apie karą ir meilės ilgesį. Vasario 21 ir 22 d. LNOBT įvyks pasaulyje plačiai pripažintos lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ premjera. Operą kompozitorė sukūrė pagal Rainerio Maria Rilke’s poemą „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“, kuri buvo ypač populiari Pirmojo pasaulinio karo metais.
Įdomu, kad poemos vertimus į įvairias kalbas anuomet buvo galima rasti daugelio kareivių kuprinėse abiejose fronto pusėse. Pati poema pasirodė dar 1906 m., o kūrinį inspiravo šykštus 1664 m. įrašas šeimyninėje rašytojo kronikoje apie jo tolimo giminaičio ankstyvą mirtį karo lauke, patyrus pirmą meilės naktį.
Režisieriaus Gintaro Varno rengiamame pastatyme veiksmas vyks dviejose laiko ir istorijos juostose – XX a. pradžioje ir XVII a. Skambant „charizmatiškai melancholiškai“ O. Narbutaitės muzikai (kaip apie ją yra rašęs amerikiečių kritikas Richardas Taruskinas), scenoje su Juozo Statkevičiaus kostiumų pagalba bus kuriami du vaizdiniai pasauliai – praeito amžiaus pradžios secesijos ir septynioliktojo amžiaus baroko. Tačiau Medilės Šiaulytytės scenografija nebus buitiškai realistiška, publika išvys simboliais ir spalvomis žaidžiantį scenovaizdį.
„Korneto“ eskizas. Dailininkė Medilė Šiaulytytė |
„Ši opera nėra tiesioginis teksto perdainavimas, o greičiau – interpretacija ir netgi improvizacija Rilke’ės siužeto pagrindu. Operos siužetas – karas ir meilė, o tiksliau meilės ilgesys ir apskritai ilgesys įvairiom prasmėm. Į siužetą įsiterpia Korneto sapnai“, – savo sumanymą atskleidžia O. Narbutaitė.
Korneto sapnų vaizdinius inspiravo kitas literatūrinis šaltinis – taip pat austrų menininko Oskaro Kokoschkos 1907 m. parašyta ir iliustruota knyga „Die träumenden Knaben“ („Sapnuojantys berniukai”). Operoje skamba ir kitų poetų tekstai: Pirmajame pasauliniame kare savanoriu tarnavusio poeto Georgo Traklio, Charles’o Baudelaire’o, Oskaro Milašiaus, Johanno Wolfgango Goethe’ės, Paulio Celano bei Jacques’o Prévert’o kūrinių eilutės. Pasak O. Narbutaitės, visuma sudaro savotišką mozaiką, kurios „cementas“ yra Rilke’ės poema.
Naują lietuvišką operą sceniniam gyvenimui rengia LNOBT muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas – patyręs ir pripažintas šiuolaikinės muzikos interpretuotojas.
Operoje dainuos visas būrys jaunų solistų, sustiprintų keleto patyrusių meistrų: Tomas Pavilionis ir Mindaugas Zimkus (Kornetas), Eglė Šidlauskaitė ir Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė), Gunta Gelgotė ir Dovilė Kazonaitė (Sapnų mergaitė), Tadas Girininkas ir Liudas Norvaišas (Generolas), Eugenijus Chrebtovas ir Jonas Sakalauskas (Rainer Maria Rilke), Julija Karaliūnaitė ir Regina Šilinskaitė (Magdalena), Vilija Mikštaitė ir Laura Zigmantaitė (Moteris raudona suknele), Rafailas Karpis ir Mindaugas Jankauskas (Amžininkas), Egidijus Dauskurdis ir Raimundas Juzuitis (Leidėjas).
LNOBT inf.
