Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Naujienos > Aksominė uždanga: Krokuva - Lvovas
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

NAUJIENOS

2006-10-06

Aksominė uždanga: Krokuva - Lvovas [Klasikinė / Šiuolaikinė]


2000 m. lenkų muzikologas Andrzejus Chłopeckis pasufleravo puikią temą naujosios muzikos festivaliui tų metų Europos kultūros sostinėje Krokuvoje - "Aksamitna kurtyna" (Aksominė uždanga). Festivalio tikslas buvo atkreipti Europos visuomenės dėmesį į savitą, iki tol daugeliu atvejų "anoniminę" Vidurio ir Rytų Europos naująją muziką, kuri susiformavo atskirta nuo Vakarų įtakos geležine uždanga ir įgijo ypatingą, tik šiam regionui būdingą skambesį. Tuomet, palydint 20 amžių, tarsi dar sykį buvo atsigręžta į šio regiono muzikos ir apskritai kultūros fenomeną (užsakyti nauji kūriniai Martinui Smolkai, Onutei Narbutaitei, Jurijui Laniukui jų kraštų literatūros, kultūros tema) ir bandyta atsakyti į klausimą: ar galima kalbėti apie ypatingą šio regiono muzikos tematiką, skambesį, retoriką? Ar ją vis dar skiria nuo Vakarų kultūros "aksominė uždanga"?

2006 metų spalį "aksominės uždangos" festivalio idėja keliauja į Vakarų Ukrainą, Lvovą, ir neatsitiktinai. 2004-ųjų gegužį Europos Sąjungos siena, nusikėlusi gerokai į Rytus, aksomine uždanga nuo likusios Europos atskyrė Ukrainą. Per 15 nepriklausomybės metų didžiulis kraštas, atsiskyręs nuo "vyresniojo brolio" iš Rytų, sugebėjo suformuoti valstybingumą, išugdyti pilietinį mąstymą (apie ką bylojo aksominė "oranžinė revoliucija"), įvykdyti medijų ir kultūros ukrainizaciją (iki tol oficiali kalba, kaip ir Baltarusijoje, buvo rusų) - žengti didelį žingsnį Vakarų vertybių link, ir Lenkija čia buvo rimta palaikytoja. Be to, ypatingi ryšiai sieja Vakarų Ukrainos ir Pietų Lenkijos žemes, vadinamąjį Galicijos kraštą, iki pat 1918 m. priklausiusį Austrijos imperijai. Tad nestebina, jog senas Vakarų Ukrainos kultūros centras - Lvovas - savo tradicinį naujosios muzikos festivalį "Kontrastai" šiemet pervadino "Aksomine uždanga 2", pasiskolinęs pavadinimą, idėją bei programos koncepciją iš buvusios Galicijos sostinės - Krokuvos.

"Aksominės uždangos 2" atidarymo koncertą spalio 8 d. šimtmečių tradicijas menančiame Lvovo operos teatre pradeda Onutės Narbutaitės "Melodija Alyvų sode" (atl. Lenkijos radijo simfoninis orkestras Katovicuose). Šis kūrinys, "The New York Times" puslapiuose žymaus amerikiečių muzikologo Richardo Taruskino pavadintas "charizmatiškai melancholišku himnu", tarsi įkūnija ilgesingą ir šiek tiek paslaptingą, iki galo nepažintą Rytų Europos dvasią. Greta Onutės Narbutaitės opuso atidarymo koncerte skambės Gijos Kančelio Koncertas violončelei ir orkestrui "Simi", Mirosławo Skoriko Koncertas violončelei ir Witoldo Lutosławskio Trečioji simfonija.

Festivalio "Aksominė uždanga 2" Lvove (spalio 8-15 d.) programa - tai vieno Rytų Europos ruožo, besidriekiančio nuo Estijos per Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Čekiją, Ukrainą, Vengriją, Rusiją, Bulgariją, Slovėniją iki Gruzijos ir Armėnijos, muzikinis kraštovaizdis, galbūt tam tikro specifinio Rytų Europos dvasingumo ir skambesio paieškos. Trylikoje koncertų - tiek tarptautinio garso kompozitorių, tradiciškai siejamų su Rytų Europos kultūra, kūriniai (Gijos Kančelio, Witoldo Lutosławskio, Sofijos Gubaidulinos, Peterio Vasko, Henryko Mikołajaus Góreckio), tiek žymių kiekvieno krašto kūrėjų opusai, jaunų autorių kūryba.

Lietuvių muzikos, greta ukrainiečių ir lenkų opusų, festivalio programoje bus bene daugiausia - tai turbūt lemia istoriniai, kultūriniai ryšiai bei glaudūs šiandieniniai kontaktai tarp lietuvių ir lenkų kompozitorių bei muzikologų. Elektroakustinės muzikos koncerte spalio 9 d. atliekama ir vieno iš lietuvių elektroninės muzikos lyderių Vytauto V. Jurgučio kompozicija "Terra tecta" violončelei ir fonogramai. Spalio 10 d. Silezijos kvartetas grieš vieną ryškiausių kvartetų lietuvių muzikoje - Broniaus Kutavičiaus Styginių kvartetą Nr. 2 "Anno cum tettigonia", sukurtą gūdžiais 1980 metais Krzysztofo Pendereckio užsakymu ir pirmą kartą atliktą jo festivalyje Liuslavicuose.

Kelis koncertus festivaliui pasiūlė Klaipėda, kurią su Lvovu sieja draugiški ryšiai. Spalio 13 d. festivalyje skambės Klaipėdoje gyvenančio kompozitoriaus Remigijaus Šileikos Requiem, o spalio 14 d. Lvovo koncertų salėje rengiamas lietuvių muzikos koncertas, kuriame lietuvių solistai bei Lvovo filharmonijos orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, atliks Kijeve kompoziciją studijavusio Osvaldo Balakausko Koncertą obojui, klavesinui ir styginiams, Vidmanto Bartulio "I Like H. Berlioz" fleitai ir styginiams, Onutės Narbutaitės "Opus lugubre" styginiams, taip pat Vakarų Lietuvos kompozitorių Remigijaus Šileikos Koncertą fortepijonui ir styginiams, Loretos Narvilaitės kūrinį "Pragydo vėjas" obojui ir styginiams bei Audronės Žigaitytės "Vidurnaktį" sopranui ir styginiams.

Baltijos muziką festivalyje taip pat reprezentuos jaunesnės ir vyresnės kartų estų bei latvių kompozitoriai - Helena Tulve, Erikas Ešenvaldas, Peteris Vaskas, Lepo Sumera. Festivalyje rengiamas ir susitikimas su garsiosios ECM įrašų kompanijos įkūrėju ir vadovu Manfredu Eicheriu, nuveikusiu bene daugiausia atrandant ir pristatant Rytų bei Vidurio Europos kompozitorius pasauliui.

Taigi, aksominei uždangai pakilus, gali atsiverti labai įvairus, gal numanomas ir atpažįstamas, o gal ir visiškai netikėtas muzikinis peizažas.

Beata Leščinska
Lietuvos muzikos link Nr.13
© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu [email protected]
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).