|
Fotografija Dmitrijaus Matvejevo
|
Kovo 7 d., šeštadienį, 18:30 Vilniaus Mažajame teatre įvyks autorinis kompozitoriaus Fausto Latėno koncertas, kuris taps Vilniaus Mažojo teatro 25-erių metų jubiliejui skirtos renginių programos dalimi. Koncerto turinį sudarys kamerinė instrumentinė Fausto Latėno muzika, sukurta daugiausia 9-ame dešimtmetyje, kai kompozitorius savo kūrybos stilių buvo linkęs vadinti postsocrealizmu arba tiesiog postrealizmu, nurodydamas į ypatingą būsenų hipertrofavimą ir taip artėdamas link ironiškojo hiperrealizmo. Iš teatro terpės į šiuolaikinės klasikos aplinką perkeltą akustinę išdidintą banalybę, sarkazmą, kūrybinį chuliganizmą, tiesiog tai, ką galima įvardinti faustiškai latėniška muzika bandys pagauti ir auditorijai perteikti styginių kvartetas „Art Vio“ (Ingrida Rupaitė-Petrikienė, Kristijonas Venslovas, Tomas Petrikis, Povilas Jacunskas) ir pianistė Indrė Baikštytė kartu su smuikininke Rūta Lipinaityte. Istorinius ir kūrybinius įvykius komentuos bei netikėtų paralelių ieškos muzikologas Viktoras Gerulaitis.
1991 m. prasidėjęs Fausto Latėno ir Valstybinio Vilniaus mažojo teatro bendradarbiavimas intensyvaus kūrybiškumo ir profesionalumo ženklu pažymėjo visą Mažojo teatro dvidešimt penkmetį ir drauge su Rimo Tumino režisūra bei teatro dailininko Adomo Jacovskio scenografija nubrėžė savitą Lietuvos teatro estetinę kryptį, o kartu didele dalimi lėmė svarbiausias pastarųjų dviejų dešimtmečių lietuvių teatrinės minties metamorfozes.
Teatro ir kino muzikos autoriaus, šiuolaikinės kompozicinės muzikos kūrėjo Fausto Latėno profilyje – daugiau kaip 200 darbų Lietuvos ir užsienio teatruose, apie 20 muzikos „setų“ meniniams, dokumentiniams ir televizijos filmams, TV spektakliams, apie pusšimtį kūrinių orkestrui, solo instrumentams, vokalui ir chorui. Teatro pasaulyje Faustas Latėnas atsidūrė 1976-aisiais, jame įsišaknydamas ilgam – per beveik keturis dešimtmečius nuo teatro nenutolo nei per žingsnį. Kūrybinė Latėno biografija tapo dalimi ir lietuvių teatro muzikos, bei režisūros istorijos, kuri tęsiasi iki šiol, keičiantis kartoms ir spektaklio sampratai.
Fausto Latėno kūryba yra neatsiejama nuo daugelio Rimo Tumino, Eimunto Nekrošiaus ir kitų režisierių spektaklių. 2011 m. Maskvoje kompozitoriui įteiktas „smarkus“ rusų teatro apdovanojimas – tarptautinė Konstantino Stanislavskio premija, skirta už muziką minėtų režisierių spektakliams ir Olego Tabakovo vardo teatro pastatymams. Tačiau ir koncertiniuose kameriniuose Fausto Latėno darbuose nuolat tvyro teatrališkumas – įtaigus draminis pasakojimas, tyčinis sentimentalizmas ir groteskas. Pasak muzikologo Viktoro Gerulaičio, ši muzika patiriama kaip nedidelis muzikinis spektaklis, kuriame kiekvienas muzikinis gestas turi tam tikrą, dažnai tik autoriui žinomą, reikšmę. Kompozitorius visai nesibaimina banalybių ar įvairių atpažįstamos muzikos reminiscencijų, keisčiausių hipertrofuotų kulminacijų ar provokatyvių junginių, kai po tvisto seka Bacho plunksnos vertas epizodas, o melodija „a la Piazzola“ (tokių Fausto Latėno kūryboje – daug) pasibaigia lyg iš Beethoveno epochos atėjusia kadencija.
KONCERTO PROGRAMA
1. Pjesė styginių kvartetui „...in extremis...“ (1982)
Atlieka: styginių kvartetas „Art Vio“
2. Sonata smuikui ir fortepijonui (1983)
Atlieka: Rūta Lipinaitytė (smuikas) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas)
3. Pasodoblis altui ir fortepijonui (1988)
Atlieka: Tomas Petrikis (altas) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas)
4. Sonata violončelei ir fortepijonui (1978)
Atlieka: Povilas Jacunskas (violončelė) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas)
5. Samba lacrimarum smuikui ir fortepijonui (1985)
Atlieka: Rūta Lipinaitytė (smuikas), Indrė Baikštytė (fortepijonas)
6. Styginių kvartetas Nr.2 „Šviesiam atminimui“ (1986)
Atlieka: styginių kvartetas „Art Vio“
Pagal organizatorių inf.
