Lapkričio-gruodžio mėnesį Muzikos informacijos ir leidybos katalogai pasipildė 5 naujais leidiniais, kurie tęsia lietuvių muzikos klasikos ir šiuolaikinės muzikos serijas.
Klasikos serijoje pasirodė pirmasis kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884-1941)
kompaktinis diskas. Daugelis žino kompozitoriaus operą "Gražina", tačiau kitas šio dviems kultūroms – rusų ir lietuvių – priklausiusio menininko muzikos palikimas žinomas gana fragmentiškai. Naujasis diskas pristato ankstyvąją, rusiškojo periodo Jurgio Karnavičiaus kūrybą: simfonines poemas "Ulalumė" (1917) ir "Ovalus portretas" (1927), Du romansus-kaprisus smuikui solo (1915), Šešis romansus balsui ir fortepijonui pagal Shelley'o žodžius (1918), Poemą violončelei ir fortepijonui (1917) bei Lopšinę fortepijonui (1929).
Kitas lietuvių klasikos serijoje pasirodęs diskas skirtas
Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui (1875-1911) ir jo studijų metams Leipcige. Vokietijos federacinės respublikos ambasados Lietuvoje inicijuotas leidybinis projektas unikalus tuo, kad leidžia įdėmiau pažvelgti į itin trumpo, bet reikšmingo Čiurlionio gyvenimo laikotarpio kūrybą, panagrinėti jo ryšį su kompozicijos mokytoju Leipcige Carlu Reinecke, Čiurlionio studijų metų kasdienybę, susižavėjimus, baimes ir nusivylimus. Apie tai liudija puikus Šarūno Nako esė, paremtas Čiurlionio laiškais, bei pati muzika, mokykliniai bręstančio kompozitoriaus kanonai, fugos, preliudai, styginių kvartetas, melancholiškai ilgesingi, paženklinti Rytų Europos muzikai būdingu šviesiu liūdesiu, kuris nevalingai priešpastatomas taisyklingų formų aktyviai klasikinei Vakarų Europos idiomai, kuriai šiuo atveju atstovauja Carlo Reinecke's Fortepijoninis kvintetas A-dur, pristatomas kompaktinės plokštelės turinio pabaigoje.
 |
Šiuolaikinio kompozitoriaus serijoje pristatomi du jaunieji kūrėjai – Marius Baranauskas (g. 1978) ir Raminta Šerkšnytė (g. 1975).
Mariaus Baranausko kūrybinis debiutas įvyko vos prieš penkerius metus ir jis buvo įsimintinas: kompozitoriaus simfoninis kūrinys "Kalbėjimas" (2002), Toru Takemitsu konkurse Japonijoje pelnęs III premiją, iki šiol lieka stipriausiu, programiniu kompozitoriaus kūriniu, kuriame pirmą kartą ryškiai atsiskleidė stebėtinai susiformavusi ir brandi jaunojo autoriaus kompozicinė kalba, gerokai atgaivinusi visos lietuvių muzikos garsovaizdį. Tembras čia tampa dominuojančiu parametru, visos kompozicijos dinaminiu varikliu, o ilgos transformuojamų tembrų variacijos užpildo ištisus kūrinių epizodus. Kompozitoriaus muzikos įvaizdžiai poetiški ir šiek tiek mistiški, Marius Baranauskas noriai naudoja savo kūryboje Rabindranatho Tagore's tekstus. Kompaktinio disko turinyje šalia "Kalbėjimo" publikuojama kamerinė "Giesmė erdvei" (2005), "Tegu" (2004) ir "Penki sapnai apie metalinį rūką" (2005) vokalui ir elektronikai, kompaktinio disko pabaigoje įrašyta naujausia kompozitoriaus simfoninė kompozicija "Išlydyta mintis" (2006).
 |
Įspūdingas yra jaunosios kompozitorės
Ramintos Šerkšnytės kūrybos sąrašas, jame aptiksime ir tokių kūrinių, be kurių šiandien jau sunkiai įsivaizduojamas Lietuvos orkestrų bei kamerinių ansamblių repertuaras. Būtent šie kūriniai ir tapo pirmosios autorinės kompozitorės kompaktinės plokštelės pagrindu, joje įrašyti "De profundis" (1998) styginių orkestrui, "Rytų elegija" (2002) styginių kvartetui, "Sūkurys" (2004) smuikui solo ir dideliam ansambliui bei abi itin meistriškos simfoninės Ramintos Šerkšnytės kompozicijos – "Aisbergas" (2000) ir "Kalnai migloje" (2005). Jau studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metais jaunoji kompozitorė atkreipė į save dėmesį vitališka ir vaizdinga muzika. Kompozitorė sugeba valdyti laiko tėkmę, įtraukti į savo muzikos įtaigos lauką, formuoja "netradiciškai tonalią" harmoninę kalbą. Šio kompaktinio disko galima klausytis vienu atsikvėpimu, atrandant vis naujų besiplėtojančio ir nesenkančio šios kompozitorės talento pusių.
 |
Tarptautinė įrašų kompanija Naxos prieš Kalėdas išleido Muzikos informacijos ir leidybos centro licencijuotą
Felikso Bajoro muzikos styginiams kompaktinį diską, kurį įrašė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus. Kiekvienas naujajame retrospektyviame diske įrašytas kūrinys yra ženklinis kompozitoriaus biografijoje, turintis tam tikrą, tiek išorinių aplinkybių nulemtą, tiek ir vidinę muzikinę istoriją (naratyvą). Tai Veiksmažodžių siuita (1966), Preliudas ir tokata (1967), neabejotinai populiariausias Felikso Bajoro kūrinys, taip pat Simfonija Nr.2 "Stalaktitai" (1970) ir naujaisiais laikais parašytas "Ženklas" (1996).
Autorinius Jurgio Karnavičiaus, Mariaus Baranausko, Ramintos Šerkšnytės bei Felikso Bajoro leidinius parėmė Lietuvos kultūros ministerija, pastaruoju metu skirianti nemažai dėmesio įvairių kartų Lietuvos kompozitorių kūrybos sklaidai.
MILC inf.
