Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Naujienos > Onutė Narbutaitė užbaigė kūrinį Pasaulio muzikos dienoms
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

NAUJIENOS

2008-06-26

Onutė Narbutaitė užbaigė kūrinį Pasaulio muzikos dienoms [Klasikinė / Šiuolaikinė]


Garsiausia dabarties lietuvių kompozitorė Onutė Narbutaitė tik ką užbaigė kūrinį Pasaulio muzikos dienoms, kurios šį rudenį pirmą kartą bus rengiamos Vilniuje. Naująjį opusą „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“ per Vėlines (lapkričio 2 d.) vienu metu giedos keli chorai įvairiose Vilniaus bažnyčiose, o planuojama garsinė transliacija į gatves leis ir miesto praeiviams tapti šio muzikinio veiksmo dalyviais, taip įgyvendinant festivalio temą „InBetween“ (įvairių reiškinių sąveika).

 

Naujasis kūrinys „Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai“ pripildytas užuominų į praeitį, į gimtojo Narbutaitės miesto – Vilniaus – aurą, kurią lemia ir katalikiškosios, ir žydiškosios kultūrų ženklai – „bendri daugeliui žmonių, nepaisant jų tautybės, kalbos ar konfesinių skirtumų.“

 

Ant ką tik baigtos partitūros dar džiūva rašalas, mat Lietuvą garsinanti kūrėja iki šiol rašo ranka: „Ne tik praeitis mane domina, bet ir aš pati esu praeitis, nes rašau ranka. Su kompiuteriu viskas greičiau padaroma, o man išeina lėčiau, turiu perrašyti, sutvarkyti partitūrą, partijas“.

 

Narbutaitė – oratorijos „Skiautinys mano miestui“ (už kurią 1997 m. pelnė Nacionalinę premiją) ir „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ autorė – teigia, jog naujausias jos opusas yra labiau liturgiją primenantis garsinis vyksmas, nei „kūrinys“ tradicine prasme: „Čia naudoju lotyniškus akmenų, gėlių ir žvaigždynų pavadinimus bei Visų Šventųjų litaniją. Akmenys, gėlės ir žvaigždynai – lyg ir neliturginiai dalykai, tačiau pati muzika iš esmės yra savotiška Vėlinių malda, tarsi mantra.

 

„Muzika labai paprasta, nes festivalio užsakymas buvo parašyti kūrinį, vienu metu Vilniaus senamiesčio gatvėse giedamą daugelio, įvairaus lygio chorų (dabar nuspręsta jį giedoti bažnyčiose, ne gatvėse). Kita vertus, pati nutariau, kad muzika neturi dirginti įvairių praeivių, ji tarsi natūraliai turėtų atsirasti tarp miesto sienų ir būti tinkama skambėti gatvėje. Galbūt ji nėra nei labai individuali, nei komplikuota, tiesiog – savaip natūrali“.

 

Netradicinio atlikimo perspektyva lėmė ir neįprastą teksto pasirinkimą. Pasak kompozitorės, „iš karto buvo aišku, kad tai negali būti pasakojimas, nes kūrinys giedamas tarsi praeiviams: jei pavyks garsą iš bažnyčių transliuoti į gatvę, praeidamas žmogus girdės to kūrinio tąsą, bet nebūtinai nuosekliai. Tad priėjau prie išvados, kad tai galėtų būti vardinimas Visų Šventųjų litanijos principu. Faktiškai kūrinio dalys – tai savotiškos akmenų, gėlių ir žvaigždžių litanijos“ (kūrinio dalims kompozitorė suteikė „Akmenų vainiko“, „Gėlių vainiko“, „Visų Šventųjų litanijos“ ir „Žvaigždžių vainiko“ pavadinimus).

 

„Man norėjosi viską pradėti tarsi nuo pamato, nuo Senojo Testamento, kuriame labai svarbūs yra akmenys. Tarp kitų geologinių pavadinimų čia vardinami ir Senajame Testamente minimi 12 akmenų kaip 12 Izraelio genčių. O juk ir Vilnius tampriai susijęs su žydų kultūra. Naudoju po 2 eilutes iš kelių Senojo Testamento psalmių, pirmoje ir paskutinėje dalyse šie tekstai skamba ir hebrajiškai. Per šią kalbą man norėjosi aprėpti visumą įvairiom prasmėm, taip pat ir miesto istorijos požiūriu“.

 

Pasak Narbutaitės, yra ir kitų paslėptų sąsajų su Vilniumi, „išmanantys žmonės jas įžvelgs“:

„Tai susiję su gailestingumo ir Dievo motinos motyvu. Kūrinys skambės ir prie Aušros Vartų, kur saugoma „Mater misericordia“ – Gailestingumo Motinos paveikslas. Todėl kiekvieną dalį pradeda lotyniškas tekstas „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo“, kūrinio gale skamba kelios eilutės iš giesmės „Salve Regina“ („Sveika, Karaliene“), o į Visų Šventųjų litaniją įvedžiau ir seserį Faustiną Kowalską...

 

Kompozitorė neapsiribojo užsakymo rėmais ir savo iniciatyva pasiūlė savotišką kūrinio tąsą, kuri Pasaulio muzikos dienose skambės pagrindinio atlikimo išvakarėse (lapkričio 1 d.) Bernardinų kapinėse. „Tai bus tarsi gyva garso instaliacija, giedojimas Bernardinų kapinėse. Atlikimui galbūt užteks poros chorų, išskaidytų mažom grupelėm, netgi be dirigento. Tai buvo mano noras tą padaryti ir susieti su pagrindine dalimi, atliekama kitą dieną“.

 

 

Beata Baublinskienė

Pasaulio muzikos dienų informacija

© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu info@mic.lt
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).