Britų įrašų kompanija
„AVIE Records“, bendradarbiaudama su Muzikos informacijos ir leidybos centru, išleido jau antrąją
Vytauto Barkausko kompaktinę plokštelę
„Sun“ („Saulė“). Skirtingai nei 2005 metais pasirodęs kompozitoriaus diskas
„Jeux“, naujasis leidinys skiriamas išimtinai stambiems orkestriniams žanrams, kuriuos Filharmonijos salėje įamžino Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko ir Juozo Domarko. Specialiai šiai plokštelei buvo daromi
„Saulės“ (1983/1995) bei
Penktosios simfonijos (1986) įrašai, o
Konzertstück für Orchester Nr. 2 (1994/1996) bei
Koncertas altui ir kameriniam orkestrui (1981), sukurtas ir dedikuotas jį atliekančiam Jurijui Bašmetui, skamba iš koncertų metu darytų įrašų.
Nors Vytauto Barkausko orkestriniai kūriniai nėra programiniai, tačiau jo naudojamos tokios išraiškos priemonės kaip plati kontrastų erdvės amplitudė, veiksmo dinamika, spalvų intensyvumas suteikia muzikai vizualumo įspūdį ir sustiprina įtaigą. Tą puikiai iliustruoja jo simfoninis paveikslas „Saulė“, davęs pavadinimą ir visam diskui bei jį atveriantis.
Koncerto altui ir kameriniam orkestrui gimimą kompozitorius prisimena su nostalgija: „Kai pirmą kartą prieš daugelį metų išgirdau Bašmeto altą (tai buvo 1980 metais Vilniuje), įspūdis buvo ryškus, sugestyvus ir neišdildomas. Su džiaugsmu tada priėmiau jo pasiūlymą parašyti koncertą altui. Aptarėme kūrinio idėją, kuri atspindėjo mūsų abiejų mintis ir siekimus“. Svetlana Barkauskas teigia, kad „turtinga, ekspresyvi solisto partija kartu yra ir intymi, o girdint Bašmeto grojimą, susidaro įspūdis, kad tai „jo muzika“. Šis kūrinys yra ryški priešprieša 8-ajame dešimtmetyje Barkausko propaguotoms avangardistinėms tendencijoms – jame kompozitorius jau ieškojo ko kito: skambesio grožio, kamerinio intymumo.
Simfonija Nr. 5 užima išskirtinę vietą tarp kitų penkių Vytauto Barkausko simfonijų. Jos muzikos kalba monumentali, tragiška, publicistiška – opusas susijęs su tais metais įvykusia Černobylio atomine katastrofa. „Tada apstulbino sovietinės demagogijos dviveidiškumas: lozungų, pažadų ir realaus gyvenimo parodoksalus neatitikimas. Tragizmas ir puota maro metu“, – prisimena kompozitorius.
Konzertstück für Orchester Nr. 2 – dedikuotas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vadovui Juozui Domarkui. Svetlanos Barkauskas nuomone, „tai vienas populiariausių Vytauto Barkausko orkestrinių kūrinių, parankus dirigentui ir simfoninio koncerto programai. Dažniausiai jis apibūdinamas kaip veržlus, vitališkas, žėrintis, ekspresyvus... Viso kūrinio horizontalę ir vertikalę formuoja šešių garsų motyvas (...), kurio vidinė potencija, kaip įtempta spyruoklė, nesulaikomai veda pirmyn iki paskutinio akordo (...).“
MILC inf.