Muzikos informacijos ir leidybos centras po kelerių metų pertraukos vėl pristato naują kompaktinę plokštelę iš „Šiuolaikinio kompozitoriaus“ serijos, skirtos šiandienos lietuvių muzikos kūrėjams. Šį kartą – tai jaunosios kartos kompozitoriaus
Ramūno Motiekaičio autorinis
albumas, pateikiantis penkis ryškiausius pastarojo dešimtmečio autoriaus kūrinius akustiniams instrumentams.
Apie savo muziką Ramūnas Motiekaitis kalba kitaip, nei dauguma akademinės muzikos kūrėjų. Išskirtinis ir jo santykis su kūryba, kuri jam niekada nebuvo įrankis priblokšti, efektingai pavergti, ar kaip kitaip, pasitelkus pigiausias išraiškos priemones, palenkti klausytojus savo pusėn. Ramūnas Motiekaitis niekada nesikoncentruoja vien į kompozicinės technikos klausimus, ir kur kas mieliau nukreipia pokalbį apie poetines savo kūrinių auras, egzaltuotas inspiracijas (dažnai ateinančias iš gamtos, geros poezijos ar tiesiog kasdienybės reiškinių), siekį muzikos skambesį paversti aplinkoje ištirpstančiais garsais. Tokia savo pozicija kompozitorius tarsi išsižada vakarietiškojo meno tradicijų ir tapatinasi su paties tyrinėjama Rytų kultūra (netrukus Helsinkio universitete jis ginsis šia tema Japonijoje parašytą disertaciją).
Naujosios plokštelės turinys buvo suformuotas paties Ramūno Motiekaičio, tad tai – tarsi savotiškas kompozitoriaus autoportretas, daugiausia tapytas pastelinėmis spalvomis ir impresionistinių skambesių potėpiais. Maža to, „tylios prigimties“ Motiekaičio muzika įrašų metu buvo tildoma dar ir papildomai – mikrofonai statyti kuo toliau, mažinami decibelai. Tačiau maksimaliam kompozitoriaus sumanymo įgyvendinimui to nepakanka, kompozitorius klausytojams dar duoda ir atskirą (privalomą) instrukciją, kaip tą muziką derėtų klausyti – neatsukant garso stiprumo rankenėlės iki galo, o nustatant ją per vidurį ar dar žemiau, kad muzika skambėtų tarsi iš tolo. Pasak paties autoriaus, „ši muzika galėtų būti kaip akustinis fonas, puošmena, dekoracijos elementas, pakabintas ne labiausiai matomoje vietoje“.
MILC inf.
