Biplan

90-ųjų pabaigoje „Biplan“ grojo lietuvišką lengvo britpopo versiją, paįvairintą „vietiniais” elementais. To periodo vaisiumi tapo keletas įsimintinų hitų, sėkmingų didžiąja dalimi dėl labai paprastų, tačiau gražiai skambančių priedainių. Toliau sekė keli metai, kai grupė neišleido ne vieno naujo albumo, vietoj to kiekvienais metais įrašydama po „topinį“ singlą. 2005-siais pagaliau išleistas naujas albumas „Chuligans“ atskleidė naują Biplanų veidą – žymiai maištingesnį, išdaigesnį ir įmantresnį. Jų naujas skambesys lygiavosi į naująjį išradingą ir šokiams tinkantį indie roką, užkariaujantį Vakarų sceną. Jame atsirado vietos ir užkrečiantiems garažinio roko rifams, ska, balkaniškam džiazui „a la Bregovic“, ir net gotikinio roko melancholijai. O štai naujausias rokerių opusas – 2009-ųjų pradžioje išleistas „Nuodai P.S. Lyg paskutinį kartą“ jau tituluojamas brandžiausiu jų darbu. Ir tai tikrai ne paskutinis kartas.

Jurij Dobriakov