„Dykumos“ yra kažkas, kam dar reikės sugalvoti tinkamą apibrėžimą. Nors pagrindiniai kolektyvo nariai (ypač dainininkė ir dainų autorė Eglė Sirvydytė bei mušamųjų meistras Domas Strupinskas iš „MIR Project“) ir įvairūs bendradarbiaujantys muzikantai yra jau gana gerai pažįstami Lietuvos alternatyvios muzikos klausytojams iš savo ankstesnių solinių ir grupinių projektų, tai, ką jie sukūrė kartu, tiesiog stulbina – ir, tiesą sakant, yra nepanašu į nieką, kas čia buvo sukurta prieš tai. Artimiausias dalykas, su kuriuo galima palyginti jų muziką, yra šiuolaikinis amerikietiškas indie rokas su jo spalvinga išplėsta instrumentuote ir kinematografišku meditatyvumu, staiga peraugančiu į neįprastų harmonijų gitarinių rifų škvalus. Klausytojui beveik neatskleidžiama kolektyvo priešistorė, ir tai dar labiau padidina paslaptingumo aurą. Keli hipnotizuojantys klipai atrodo tarsi nežinia kaip į viešumą patekę vaizdo įrašai iš nežinomos pogrindinės komunos, kurios gyvenimas sukasi aplink nuolat jaudinantį muzikavimo kartu patyrimą.
Jurij Dobriakov
