1994 metais šešias dainininkes sujungęs ansamblis daugiausia dėmesio skiria vokalinei liaudies muzikai ir kūrybiškai jos interpretacijai bei postfolklorinei transformacijai, subtiliai pritariant kanklėmis, smuikais, skudučiais, būgneliais ir kitais instrumentais. „Sedulos“ interpretacijoms būdingas itin švelnus ir skaidrus, užburiamai vilnijantis moterų balsų skambesys. Ansamblis taip pat išsiskiria dailiais baltiškais kostiumais, atkurtais pagal XV-XVI a. pavyzdžius. Pastarąjį dešimtmetį pasirodę teminiai CD albumai - „Sedula: šiuolaikinis žvilgsnis į viduramžius“ (2003) bei „Kalėdų rytą saulė pražydo“ (2006, aranžuotės Audriaus Balsio) rodo, kad folkloras atlikėjoms yra ne muziejinė, bet gyva, kintanti ir aktuali vertybė. Kolektyvo iniciatorė ir vadovė Daiva Steponavičienė taip pat žinoma kaip postfolkloro atlikėja kūrybiniu vardu Rugiaveidė.
Ugnius Liogė
