Juozas Gruodis (1884-1948) yra svarbiausia tarpukario Lietuvos muzikinė figūra. Tai pirmasis lietuvių kompozitorius, reguliariai kūręs simfoninę muziką, kurioje tęsė sodrią vėlyvojo programinio romantizmo tradiciją. Nors iki 30-ies metų Gruodis buvo vargonininku provincijoje, vėliau studijavo Maskvos ir Leipcigo konservatorijose, o grįžęs į Kauną, dirbo Valstybės operos dirigentu ir 1933 m. įkūrė Kauno konservatoriją – pirmąją aukštąją muzikos mokyklą Lietuvoje, tapo jos direktorium ir pirmuoju kompozicijos profesorium. Gruodis intensyviai domėjosi senąja lietuvių liaudies muzika – monodijomis ir polifoninėms sutartinėmis, dažnai jas harmonizavo, o ilgainiui sukūrė individualų stilių iš nuosaikiai modernių išraiškos priemonių ir lietuvių tautinės muzikos elementų, esminėmis nuostatomis gana artimą Béla'os Bartóko ir Leošo Janáčeko estetikai. Gruodžio pažiūros ilgą laiką darė stiprią įtaką daugeliui lietuvių kompozitorių.
Šarūnas Nakas