MUZIKA IR GENIUS LOCI: POETIKA IR POLITIKA
Vilnius, 2007 m. spalio 17–20 d.
1967 metais Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai pradėjo rengti Baltijos muzikologų konferencijas. Pratęsdamos tarpukario metų Baltijos muzikų bendradarbiavimo tradicijas, šios konferencijos ženkliai prisidėjo plėtojant trijų kraštų muzikologų bendruomenių bendradarbiavimą ir kultūrinį dialogą. Jau keturiasdešimt metų organizuojamos kasmet Rygoje, Vilniuje ar Taline bei kituose Baltijos valstybių miestuose, jos praturtino nacionalines muzikos kultūras ir susilaukė tarptautinio pripažinimo. Tuo pat metu šios konferencijos stiprino kultūrinio nonkonformizmo tendencijas politinės ir ideologinės priespaudos metais. Atkurtos Nepriklausomybės metais Baltijos muzikologų konferencijos tapo tarptautinės reikšmės forumais, atvirais visų muzikos mokslo disciplinų bei įvairiausių muzikos kultūrų specialistams.
XL Baltijos muzikologų konferencijos temą inspiravo šiuolaikinės muzikologijos kultūrinis posūkis, aktualizavęs muzikos – kaip kūrybos praktikos ir meninės patirties – ryšius su jos kultūriniais ir socialiniais kontekstais. Konferencijos tema „Muzika ir genius loci: poetika ir politika“ nukreipia į pačias kūrybiškumo ištakas – muzikų ir muzikavimo sąveikas su sociokultūrine terpe, bendruomene, tradicija. Kaip šias ilgaamžes muzikos kultūros dominantes keičia technologinės ekspansijos, globalinių migracijų ir kultūrinio maišymosi iššūkiai? Šias ir kitas temas tarptautinės konferencijos metu svarstys muzikologai iš 13 Europos valstybių ir Izraelio. Kviestinius pranešimus skaitys Vytautas Landsbergis (Europos Parlamentas) ir programų komiteto nariai Eero Tarasti (Helsinkio universitetas, Suomija) bei Adamas Krimsas (Notingemo universitetas, D. Britanija). Renginyje dalyvaus Tarptautinės muzikologų draugijos prezidentas Tilmanas Seebaßas (Insbruko universitetas, Austrija).
Konferencijos metu bus organizuojama speciali sesija, skirta žymiam muzikologui bei politikui, Baltijos muzikologų bendradarbiavimo puoselėtojui, šiuo metu – Europos parlamento nariui Vytautui Landsbergiui (1932). Programą papildys kamerinės muzikos koncertas Lietuvos muzikos klasikų – tarpukario lietuvių muzikos avangardo atstovo, tautinės ketvirtonių muzikos pradininko Jeronimo Kačinsko (1907–2005) ir lietuvių modernizmo atstovo kompozitoriaus Jono Nabažo (1907–2002) – jubiliejams pažymėti. Koncertas skiriamas muzikologės Onos Narbutienės (1930–2007) atminimui.
Konferencijos programų komitetas:
Algirdas Ambrazas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Jonas Bruveris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Liudmila Kovnatskaja (St Peterburgo konservatorija ir IMS)
Adam Krims (Notingemo universitetas)
Helmut Loos (Leipcigo universitetas)
Raymond Monelle (Edinburgo universitetas)
Eero Tarasti (Helsinkio universitetas)
Konferencijos koordinatorė – Rūta Stanevičiūtė-Goštautienė, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos pirmininkė.
KONFERENCIJOS PROGRAMA
Spalio 17 d., trečiadienis
(Kompozitorių namai)
9.30 Dalyvių registracija ir atidarymas
Dalyvauja Tilman Seebaß, Tarptautinės muzikologų draugijos prezidentas, ir Remigijus Merkelys, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas
10.00–11.30 I posėdis: Globalumas versus lokalumas šiuolaikinėje muzikoje / Vadovauja Tilman Seebaß
Miguel Álvarez-Fernández (Oviedo universitetas, Ispanija)
Folklorizmas ir avangardas. Globalumo ir lokalumo įtampos šiuolaikinėje ispanų muzikoje
Marija Masnikosa (Menų universitetas, Belgradas, Serbija)
Postminimalizmas šiuolaikinėje serbų muzikoje kaip globalios postmodernios kultūros dalis
Dario Martinelli (Helsinkio universitetas, Suomija)
„Le canzoni della mafia“. Italų muzikos ir kultūros reprezentavimas anapus Italijos
11.30-12.00 Kavos pertrauka
12.00–13.00 II posėdis: Išvietinimai / Vadovauja Adam Krims
Marta Szoka (Lodzės muzikos akademija, Lenkija)
Alexanderis Tansmanas ir „klajojančio žydo“ sindromas
Danutė Petrauskaitė (Klaipėdos universitetas, Lietuva)
Baltijos emigrantų bendradarbiavimas muzikos srityje JAV
***
15.00–16.00 Paskaita
Eero Tarasti (Helsinkio universitetas, Suomija)
Utopinės ir transcendentinės vietos muzikoje – tonalių formų egzistencinio erdviškumo link
16.00-16.15 Kavos pertrauka
16.15–17.45. III posėdis: Genius loci ir įsivaizduojami garsovaizdžiai šiuolaikinėje lietuvių muzikoje / Vadovauja Gražina Daunoravičienė
Jūratė Katinaitė (Lietuva)
Muzikiniai Vilniaus portretai
Beata Baublinskienė (Lietuva)
Genius loci ir naujausi lietuvių kameriniai sceniniai projektai. Kultūrinio tapatumo
klausimas
Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Lokalumas ir globalumas Onutės Narbutaitės kūryboje ir jos recepcijoje
Spalio 18 d., ketvirtadienis
(Kompozitorių namai)
9.30–11.00 IV posėdis: Muzika ir politika I: pasipriešinimas ir kolaboravimas sovietinio režimo metais / Vadovauja Joachim Braun
Olga Digonskaya (D. Šostakovičiaus archyvas, Rusija)
Šostakovičius 4-ame dešimtmetyje: lojalumas ar protestas?
Živilė Ramoškaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuva)
Okupuotųjų dainos: poetika ir politika
Dmitry Braginsky (Sankt Peterburgo konservatorija, Rusija)
Dmitrijus Šostakovičius, sportas ir politika SSRS
11.00-11.30 Kavos pertrauka
11.30–13.00 V posėdis: Muzika ir politika II: nuo politizuotos muzikos link rinkodaros / Vadovauja Jonas Bruveris
Bogumila Mika (Silezijos universitetas, Ciešinas, Lenkija)
Pasakojimas ar eskapizmas? 1968-ųjų atmintis lenkų muzikoje
Naďa Hrčková (Comenius universitetas, Bratislava, Slovakija)
Politika, muzika ir teatras Jurajaus Benešo operoje Das Festmahl (1980)
Ilona Breģe (Latvija)
Kūryba ir akademinės muzikos rinka Latvijoje
***
15.00–16.00 Paskaita
Adam Krims (Notingemo universitetas, D. Britanija)
Muzika kaip dizainas ir kultūriniai kvartalai
16.00-16.15 Kavos pertrauka
16.15–17.45. VI posėdis: Vieta kaip metafora ir įrėminimas / Vadovauja Dario Martinelli
Emilija Sakadolskienė (Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuva)
Vieta kaip metafora muzikinėje erdvėje
Lina Navickaitė (Helsinkio universitetas, Suomija/Lietuva)
„Mokyklos“ samprata globalizuotoje kultūroje. Svarstymai apie Lietuvos fortepijono atlikimo mokyklą
Aleksi Malmberg (Helsinkio universitetas, Suomija)
Genius loci ir koncerto vieta. Muzikos ir politikos sankirta Helsinkio kultūros rūmuose
Spalio 19 d., penktadienis
(Kompozitorių namai)
9.30–10.00 Rinkinio "Baltijos muzikologų konferencijos. Istorija ir tradicijos" pristatymas. Dalyvauja sudarytojos ir autoriai.
10.00–11.00 VII posėdis: Permąstant nacionalumą I: tarpkultūriniai ryšiai ir nacionalumo ištakos / Vadovauja Marta Szoka
Tijana Popović Mladjenović (Menų universitetas, Belgradas, Serbija)
Debussy karo metų kompozicijos. Politika grindžiamas nacionalumo tematizavimas ir (auto)poetikos teisė
Paulo F. de Castro (Lisabonos naujasis universitetas, Portugalija)
Ištakų paradoksalumas: svarstymai apie modernizmą ir nacionalumą
11.00-11.30 Kavos pertrauka
11.30–13.00 VIII posėdis: Permąstant nacionalumą II: tapatumo paieškos / Vadovauja Helmut Loos
Joachim Braun (Bar-Ilano universitetas, Izraelis)
Slaptos muzikos kalbos prasmės buv. sovietinėse Baltijos respublikose
Rūta Gaidamavičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Antrosios Lietuvos modernizmo bangos bruožai
Baiba Jaunslaviete (Jazepo Vytuolo muzikos akademija, Riga, Latvija)
Nacionalinių motyvų panaudojimo savitumas Maijos Einfeldės kūryboje ir latvių muzikos kontekstas
***
15.00–16.00 IX posėdis: Įvietinimas ir individualus stilius / Vadovauja Emilija Sakadolskienė
Mart Humal (Estijos muzikos ir teatro akademija, Talinas, Estija)
Epitafija iš Järvenpää tylos
Eva-Maria v. Adam-Schmidmeier (Vokietija)
Eduardas Tubinas – nacionalinis kompozitorius egzilyje
Kalliopi Stiga (Atėnų universitetas, Graikija)
Mikis Theodorakis: kai liaudies daina tampa Žemės daina
16.00-16.15 Kavos petrauka
16.15–17.45 Bendroji diskusija
Spalio 20 d., šeštadienis
10.00–13.00 Signatarų namai
Hommage à Vytautas Landsbergis: muzika, kultūra, politika
Renginys, skirtas žymiam muzikologui bei politikui, Baltijos muzikologų bendradarbiavimo puoselėtojui, šiuo metu – Europos parlamento nariui prof. Vytautui Landsbergiui (1932)
10.00–11.45
Jonas Bruveris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Apie didingumą. M. K. Čiurlionis
Giedrė Jankevičiūtė (Kultūros, filosofijos ir menotyros institutas, Vilnius, Lietuva)
Lietuvos peizažas: vaizdas ir vaizdinys
Donatas Katkus (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Landsbergis groja Čiurlionį
Vita Gruodytė (Lietuva/Prancūzija)
Geresnės muzikologijos troškimas
Nerijus Šepetys (Vilniaus universitetas)
Vytautas Landsbergis kaip XX a. Lietuvos valstybės istorijos veikėjas
Mantas Adomėnas (Vilniaus universitetas / Pilietinės visuomenės institutas)
Moralinė politika: trumpa idėjos biografija. Hommage à Vytautas Landsbergis
12.00–13.00
Paskaita
Vytautas Landsbergis (Europos Parlamentas). Apie muziką
***
15.00–17.00 Vilniaus paveikslų galerija
Du lietuvių muzikos vienišiai... Jono Nabažo (1907–2002) ir Jeronimo Kačinsko (1907–2005) kamerinė muzika. Skiriama Onos Narbutienės (1930–2007) atminimui
Programa
Įžangos žodis - Vytautė Markeliūnienė
Jonas Nabažas, Styginių kvartetas Nr. 1 (1932)
Jeronimas Kačinskas, Keturios miniatiūros (Trio Nr. 2) fleitai, klarnetui ir violončelei (1958)
Jeronimas Kačinskas, Lietuviška siuita (Trio Nr. 4) fleitai, klarnetui ir fagotui (1983)
Jeronimas Kačinskas, Duo smuikui ir violončelei (1990)
Atlikėjai:
Styginių kvartetas Chordos: Ieva Sipaitytė (smuikas), Vytautas Mikeliūnas (smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Mindaugas Bačkus (violončelė)
Andrius Radziukynas (fleita), Julius Černius (klarnetas), Šarūnas Kačionas (fagotas)
LKS Muzikologų sekcijos inf.
