Klasikinė / Šiuolaikinė
  Kompozitoriai
  Kūrinių paieška
  Natų leidiniai
  Įrašai
  MILC biblioteka
  Lietuvos muzikos link
  WNMM Nr. 18
  Knygos
  Kontaktai
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

RENGINIAI

2010-10-27 -- 2010-10-27

1990: PARALELINĖS TIKROVĖS / SUBJEKTYVŪS PASAKOJIMAI


Politinių permainų sūkuriuose mūzos nutyla? Taip ir ne. 1990-aisiais užkimo ne tik ankstesnio režimo privilegijuotų menininkų balsai. Tais metais net ir Eimuntas Nekrošius nepastatė nė vieno spektaklio. Dainuojančios revoliucijos euforiją ir susidūrimą su naujomis tikrovėmis lydėjo įvairiausi anuometinių meno praktikų atsakai. Vieni kūrėjai atviriau prabilo apie represuotą praeitį („Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Miškais ateina ruduo“, „Getas“) ar pratrūko traumatine isterija („Sakmė apie šūdvabalį“), kiti atsitraukė į anksčiau uždraustas, virtualias ar egzotiškas tikroves (Mišios, „Canon aenigmaticus“, „Bilietas iki Tadž Mahalo“, „Magiškas sanskrito ratas“). Aleksas Andriuškevičius prie strypų kalė juodos duonos kepalus, o Saulius Paukštys ant skelbimų stulpų pranešė sugrįžęs iš Amerikos ir kvietė į „Naujosios komunikacijos mokyklos“ akcijas.

 

1990-ieji – pabaigų ir pradžių laikas. Tų metų išvakarėse jau buvo įvykę radikalūs politiniai virsmai, nulėmę tolesnę Baltijos regiono, Vidurio ir Rytų Europos istoriją, – Lietuvoje (Sąjūdis, Baltijos asamblėjos, LKP atsiskyrimas nuo SSKP etc.) ir kaimyninėse šalyse (Perestroika, Glasnost, Berlyno sienos griuvimas, Čaušesku režimo pabaiga, SSRS kariuomenės išvedimas iš Afganistano, demonstracijos Tbilisyje, konfliktai Kaukaze etc.). Tiesos sakymo laiką keitė žodžio įveiksminimo epocha, naujų reiškinių formavimosi ir naujų figūrų iškilimo metas.

 

1990-ųjų patirtys smarkiai paveikė viso paskutiniojo XX a. dešimtmečio savivoką ir jos pagimdytas metaforas. Retrospekcija nuolat maišėsi su utopija, sugrįžimo retorika – su (at)gimimo ir naujos tikrovės deklaravimu. Kintančios dabarties, čia ir dabar kuriamos istorijos pajauta paradoksaliai skleidėsi erdvės kategorijomis. SSRS išsisklaidė tarytum fiktyvi geografinė kategorija, kuria bandyta pridengti ideologijos nebesaistomas tautas ir bendruomenes. Formuojantis naujoms tapatybėms pamatine tapo neteisingų ribų panaikinimo, perėjimo / sugrįžimo į teisėtą tėvynę / tikrąją Europą / normalią valstybingumo būklę retorika.

 

Ta pati tiesos/autentiško gyvenimo atstatymo ir (at)kurtos tikrovės įveiksminimo energija persmelkė daugumą to meto kultūros iniciatyvų ir diskursų. Tačiau laiką čia tarsi pasiglemžė erdvė – rūpėjo pirmiausia „įveikti vakuumą“ ir „pažymėti naujas teritorijas“, o sykiu ir normalizuoti / atstatyti iškreiptas vertybių hierarchijas ir institucines sanklodas. Kaip politikos, taip ir kultūros srityje permainų laikotarpiu (1988–1992) Lietuvoje buvo pakloti daugelio tolesnių jos raidos tendencijų pamatai, suręstos gana tvarios reputacijos ir meninės platformos. Vis dėlto kritinėse to laiko refleksijose iki dabar vyrauja politinės tikrovės įvykiai ir reiškiniai. Galbūt aptariamas kultūros permainų laikas nėra aktualizuojamas ir kritiškai reflektuojamas, nes dar neįgijo egzotizmo (kaip sovietmetis) ar naivumo (kaip Šaltasis karas) žymės?

 

Ši situacija skatina diskutuoti, ar tikrai laisvės ir atvirumo patirtis menkiau atsispindėjo to laiko kultūros praktikose ir kritinėse jų artikuliacijose? Koks buvo (jei buvo) meno ryšys su anuometinėmis heteronomiškomis tikrovėmis? Ar nesankcionuotas žodis buvo įveiksmintas, ar iš tiesų atvertos naujos meno teritorijos? Ir, atvirkščiai, ar lūžio epochos veiksmą lydėjo adekvati kritinė refleksija? Tarpdalykiniame seminare apie paralelines 1990-ųjų tikroves ir naujų patirčių žodynus, lūkesčius ir vertybes, institucinius lūžius ir reprezentatyvius meno kūrinius diskutuos skirtingų kultūros sričių atstovai, aktyvūs bei subjektyvūs anuometinio meno lauko praktikai ir kritikai: dailėtyrininkai Ernestas Parulskis, Kęstutis Kuizinas, Skaidra Trilupaitytė, kompozitorius Šarūnas Nakas, muzikologės Vita Gruodytė, Rūta Stanevičiūtė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, filosofas Gintautas Mažeikis.

 

 

PROGRAMA

Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos pr. 22, Vilnius

  

9.30. Registracija

 

10.00–11.45 Tikrovės heterotopijos ir žodyninės konversijos

Moderuoja Rūta Stanevičiūtė

 

Gintautas Mažeikis. 1990-ųjų mitologizacija, jos reikšmė ir alternatyvių atminčių galimybė

Skaidra Trilupaitytė. Kada baigėsi socializmas (ir kas nutiko vėliau)?

Šarūnas Nakas. Liudytojas iš Vilniaus

 

11.45–12.15 Kavos pertrauka

 

12.15–13.30 Alternatyvų paieška: nuo muzikologijos ligi antropologijos  

Moderuoja Vaidas Jauniškis

 

Vita Gruodytė. Muzikologinė 1990-ųjų laikotarpio artikuliacija

Ernestas Parulskis. Televizorių traukiniai, menas ir metalo eksportas

 

13.30–15.00 Pietų pertrauka

 

15.00–18.00 Be cenzūros: trys požiūriai į 1990-ųjų menų kanonus.  Baigiamoji diskusija

Moderuoja Lolita Jablonskienė

 

Rūta Stanevičiūtė. Nuo dainuojančios revoliucijos ligi „Sakmės apie šūdvabalį“: 1990-ųjų muzika

Kęstutis Kuizinas. „Kažkas atsitiko!“ Lietuvių dailės gyvavimo ypatumai 1988–1991 (tarpinstitucinis periodas) 

Vaidas Jauniškis. Teatro pažadai dviems dešimtmečiams

 

 

Renginio organizatoriai: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Nacionalinė dailės galerija.

 

Registracija į renginį iki spalio 27 d., el. p.: zivile@ndg.lt. Registruodamiesi prašome nurodyti savo  vardą, pavardę bei instituciją, kurią atstovaujate.

Daugiau informacijos: http://www.lks.lt/, http://www.ndg.lt/; el. p.: zivile@ndg.lt arba tel. 8 5 2195965.

Įėjimas į renginį nemokamas.

 

*Programa gali keistis.

© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu info@mic.lt
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).