Naują kompozitoriaus
Vytauto V. Jurgučio projektą "Time Line", kurio premjera įvyks šių metų spalio 25 d.
Gaidos festivalyje, galima būtų vadinti XXI a. modernaus šokio spektakliu, tačiau toks klasifikuojantis apibūdinimas neatskleistų šio kūrinio išskirtinio tarpdiscipliniškumo, peržengiančio žanrines ribas ir panaikinančio tradicinę perskyrą tarp centrinių ir foninių vyksmo elementų.
|
nuotr.: Dmitrij Matvejev / MILC
|
Vytauto V. Jurgučio kūrinyje, kurį pats kompozitorius linkęs vadinti tarpdisciplininiu šokio performansu su instaliacijos elementais, svarbi būtent integrali naudojamų išraiškos priemonių - garso, plastinių kūno judesių, kinetinės scenografijos, šokėjų šviesolaidinių kostiumų, ultrapreciziškų lazerinių projekcijų ir skaitmeninio vaizdo - visuma. Visi elementai susiję tarpusavyje sinchroniškai, jų sąveika gimdo naują daugialypę meninę kalbą. Kompozitorius tiki, kad ateityje atsiras įrenginys, leisiantis laisvai integruoti visas raiškos formas ir galutinai panaikinsiantis disciplinines ribas - savotiškas metainstrumentas, kuriuo bus kuriamas į žanrus nebeišskaidomas metamenas. "Time Line" neabejotinai yra tvirtas žingsnis tokio metameno link.
Jurgučio kūryboje galima pastebėti nuoseklią trajektoriją tarpdisciplininio meno link. Nors jo "profesinė" sritis yra muzika, akivaizdu, kad kompozitoriaus idėjos nebeišsitenka vien garso formate. Jis kryptingai pereina nuo akustinių ir elektroninių muzikinių kompozicijų (pavyzdžiui, 2003 m. Švedijoje išleistas elektroninės muzikos albumas "Sound Masks") prie multimedijos performatyvaus veiksmo projektų. Dažniausiai pats kuriantis vaizdo projekcijas savo kūriniams atlikti ir eksperimentuojantis su atlikimo modeliais, dabar Jurgutis vis labiau domisi žmogaus kūno plastikos ir sudėtingos lazerinės įrangos panaudojimo galimybėmis. Kartu meno ir mokslo santykio leitmotyvas, jau ir anksčiau buvęs svarbus kompozitoriaus muzikoje (užtenka prisiminti tokius kūrinių pavadinimus kaip "Telomeros", "Lambdezonai" ir t. t.), pamažu išsivysto į sudėtingų fizikinių ir energetinių reiškinių meninę interpretaciją. Pasitelkdamas elektroninį garsą, skaitmeninį vaizdą, lazerio spindulių metamorfozes ir precizišką šokėjų judesių plastiką, tarpdisciplininis performansas "Time Line" sieks atskleisti žmogaus akims nepastebimą santykį tarp energijos, erdvės ir laiko.
"Šiuolaikinis menas neišvengiamai vis labiau atsiremia į mokslą ir pažangiausias technologijas, nes didelė dalis menininkų trokšta peržengti fizinių galimybių ribas ir atsisakyti išraiškos stereotipų, kurių daug susiformavo jau ir pačiame šiuolaikiniame mene. Asmeniškai man "disciplininis" stereotipas yra net ir pats girdimas fizinis garsas, jeigu tik galėčiau, savo muzikines idėjas norėčiau perteikti klausytojui tiesiogiai, be skambančio garso kaip neišvengiamo laidininko. Tikiu, kad įmanomos kitokios muzikos formos nei fiziškai girdima muzika, prie kurios jau labai pripratome. Toks disciplinų suartėjimas neišvengiamas", - teigia kompozitorius.
Muzikinė projekto dalis pratęsia kompozitoriaus ieškojimus jo paties išrasto "neogardo" stiliaus teritorijoje. Anot jo, "neogardas" apima daugelį dalykų, atsiradusių po modernistinio avangardo. "Time Line" garsas balansuoja ant plonos ribos tarp eksperimentinės elektronikos ir ritmingos elektroninės šokių muzikos, tačiau, kaip ir ankstesnis Jurgučio darbas "Neogard-Club-Electronic", išvengia su eklektiškumu susijusios rizikos. Garso dinamikos ir ritmikos gradacija organiška ir sukuria vientisą kintantį audinį, kuriame kitų pasaulio elektronikos kūrėjų įtakos savitai interpretuojamos ir sulydomos į originalų skambesį. Kompozitorius taip pat pabrėžia, kad skambesyje atsirado anksčiau nei jo nenaudoti muzikiniai elementai, tad ši premjera turėtų būti ypač įdomi.
"Time Line" plastinio šokio elementą atliks Kauno miesto modernaus šokio teatras "Aura", vienas svarbiausių ir ryškiausių Lietuvos šiuolaikinio šokio kolektyvų, kuris aktyviai kuria ir koncertuoja tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Vytautas V. Jurgutis teigia, kad "Auros" šokėjų plastika puikiai atitinka šio projekto idėjas. Tačiau kompozitorius taip pat neslepia, kad ateityje jam būtų įdomu sukurti tarpdisciplininį šokio spektaklį, kuriame pagrindinį vaidmenį atliktų ne žmonės, o preciziškai programuojami robotai. Tai būtų dar vienas žingsnis tarpdisciplininio metameno link.
© Jurijus Dobriakovas
Lietuvos muzikos link Nr. 13
