2000 m. lenkų muzikologas Andrzejus Chłopeckis pasufleravo puikią temą naujosios muzikos festivaliui tų metų Europos kultūros sostinėje Krokuvoje - "Aksamitna kurtyna" ("Aksominė uždanga"). Festivalio tikslas buvo atkreipti Europos visuomenės dėmesį į savitą, iki tol daugeliu atvejų "anoniminę" Vidurio ir Rytų Europos naująją muziką, kuri susiformavo atskirta nuo Vakarų įtakos geležine uždanga ir įgijo ypatingą, tik šiam regionui būdingą skambesį.
Tuomet, palydint XX amžių, tarsi dar sykį buvo atsigręžta į šio regiono muzikos ir apskritai kultūros fenomeną (užsakyti nauji kūriniai Martinui Smolkai, Onutei Narbutaitei, Jurijui Laniukui jų kraštų literatūros, kultūros tema) ir bandyta atsakyti į klausimą: ar galima kalbėti apie ypatingą šio regiono muzikos tematiką, skambesį, retoriką? Ar ją vis dar skiria nuo Vakarų kultūros "aksominė uždanga"?
2006 m. spalį "aksominės uždangos" festivalio idėja keliauja į Vakarų Ukrainą, Lvovą, ir neatsitiktinai. 2004-ųjų gegužę Europos Sąjungos siena, nusikėlusi gerokai į Rytus, aksomine uždanga nuo likusios Europos atskyrė Ukrainą. Per 15 nepriklausomybės metų didžiulis kraštas sugebėjo atsiskyręs nuo "vyresniojo brolio" iš Rytų suformuoti valstybingumą, išugdyti pilietinį mąstymą (apie tą bylojo aksominė "Oranžinė revoliucija"), įvykdyti medijų ir kultūros ukrainizaciją (iki tol oficiali kalba, kaip ir Baltarusijoje, buvo rusų) - žengti didelį žingsnį Vakarų vertybių link, ir Lenkija čia buvo rimta palaikytoja. Be to, ypatingi ryšiai sieja Vakarų Ukrainos ir Pietų Lenkijos žemes, vadinamąjį Galicijos kraštą, iki pat 1918 m. priklausiusį Austrijos imperijai. Tad nestebina, kad senas Vakarų Ukrainos kultūros centras Lvovas savo tradicinį naujosios muzikos festivalį "Kontrastai" šiemet pervadino "Aksomine uždanga 2", pasiskolinęs pavadinimą, idėją ir programos koncepciją iš buvusios Galicijos sostinės Krokuvos.
"Aksominės uždangos 2" atidarymo koncertą spalio 8 d. šimtmečių tradicijas menančiame Lvovo operos teatre pradeda Onutės Narbutaitės (g. 1956) "Melodija Alyvų sode" (atl. Lenkijos radijo simfoninis orkestras Katovicuose), sukurta pirmosios "Aksominės uždangos" Krokuvoje užsakymu 2000 m. Šis kūrinys, "The New York Times" puslapiuose žymaus amerikiečių muzikologo Richardo Taruskino pavadintas "charizmatiškai melancholišku himnu", tarsi įkūnija ilgesingą ir šiek tiek paslaptingą, iki galo nepažintą Rytų Europos dvasią. Greta Onutės Narbutaitės opuso atidarymo koncerte skambės Gijos Kančelio Koncertas violončelei ir orkestrui "Simi", ukrainiečio Miroslawo Skoriko Koncertas violončelei ir Witoldo Lutosławskio Trečioji simfonija.
Festivalio "Aksominė uždanga 2" Lvove (spalio 8-15 d.) programa - tai vieno Rytų Europos ruožo, einančio šiaurėje nuo Estijos, per Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Lenkiją, Čekiją, Ukrainą, Vengriją, Rusiją, Bulgariją, Slovėniją iki Gruzijos ir Armėnijos, muzikinis kraštovaizdis, galbūt paieškos tam tikro specifinio Rytų Europos dvasingumo ir skambesio. Trylikoje koncertų - tiek tarptautinius vardus turinčių kompozitorių, tradiciškai siejamų su Rytų Europos kultūra, kūriniai (Gijos Kančelio, Witoldo Lutosławskio, Sofijos Gubaidulinos, Peterio Vasko, Henryko Mikołajaus Góreckio), tiek garsių kiekvieno krašto kompozitorių opusai, jaunų autorių kūryba.
Lietuvių muzikos greta ukrainiečių ir lenkų opusų festivalio programoje bus bene daugiausia, tai turbūt lemia istoriniai-kultūriniai ryšiai ir glaudūs šiandieniniai kontaktai tarp lietuvių ir lenkų kompozitorių bei muzikologų. Elektroakustinės muzikos koncerte spalio 9 d. atliekamas ir vieno iš lietuvių elektroninės muzikos lyderių Vytauto V. Jurgučio (g. 1976) "Terra teta" violončelei ir fonogramai (2004). Spalio 10 d. Silezijos kvartetas grieš vieną ryškiausių kvartetų lietuvių muzikoje - Broniaus Kutavičiaus (g. 1932) Kvartetą styginiams Nr. 2 "Anno cum tettigonia", sukurtą gūdžiais 1980 m. Krzysztofo Pendereckio užsakymu ir pirmą kartą atliktą jo festivalyje Liuslavicuose.
Kelis koncertus festivaliui pasiūlė Lietuvos Vakarų regiono miestas Klaipėda, kurį su Lvovu sieja draugiški ryšiai. Spalio 13 d. festivalyje skambės Klaipėdoje gyvenančio Remigijaus Šileikos (g. 1950) "Requiem", o spalio 14 d. Lvovo Koncertų salėje rengiamas lietuvių muzikos koncertas, kuriame lietuvių solistai ir Lvovo filharmonijos orkestras, vadovaujamas dirigento Roberto Šerveniko, atliks Kijeve kompoziciją studijavusio vieno žymiausių lietuvių modernistų Osvaldo Balakausko (g. 1935) Koncertą obojui, klavesinui ir styginiams, Vidmanto Bartulio (g. 1954) "I like Berlioz" fleitai ir styginiams, Onutės Narbutaitės "Opus lugubre" styginiams ir Vakarų Lietuvos kompozitorių Remigijaus Šileikos Koncertą fortepijonui, Loretos Narvilaitės (g. 1965) kūrinį "Pragydo vėjas" obojui ir styginiams bei Audronės Žigaitytės (g. 1957) "Vidurnaktį" sopranui ir styginiams.
Baltijos muziką festivalyje taip pat reprezentuos jaunesnės ir vyresnės kartos estų bei latvių kompozitoriai - Helena Tulve, Erikas Ešenvaldas, Peteris Vaskas ir Lepo Sumera. Festivalyje rengiamas ir susitikimas su garsiosios ECM įrašų kompanijos įkūrėju ir vadovu Manfredu Eicheriu, nuveikusiu bene daugiausia atrandant ir pristatant Rytų ir Vidurio Europos kompozitorius pasauliui.
Taigi aksominei uždangai pakilus, gali atsiverti labai įvairus ir netikėtas, gal numanomas ir atpažįstamas, o gal ir visiškai netikėtas muzikinis peizažas.
© Beata Leščinska
Lietuvos muzikos link Nr. 13
