Gimė: Panevėžyje, Lietuvoje
Gyvena: Frankfurte prie Maino, Vokietijoje
Amžius: 30 metų
Kompozicijos studijos: pas Osvaldą Balakauską
Artimiausi kompozitoriai: Arvo Pärt, Morton Feldman, Salvatore Sciarrino, John Tavener
Kūrybos moto: neužgožti savo muzika
|
nuotrauka: Andreas Grün
|
Turi būti bent trisdešimt procentų tylos. Kartais ji užima ir pusę kūrinio ar dar daugiau, kaip kvėpavimas, apmąstymas. "Nemėgstu tarškalų ir manau, kad neperkrauta muzika paveikesnė", - jaunos, iš kūrybos gyvenančios kompozitorės požiūris skamba be išlygų rimtai. Nė užuominos į avantiūrą ir naujame 5 minučių trukmės kūrinyje, pavadintame
Tyliai. Čemerytė: "Čia visiškai redukavau muzikos kalbą, susikoncentruodama į pauzes ir pavienes natas". Vienas gestas viename kūrinyje - kaip tik tiek autorei pakanka. Asketiškos raiškos partitūrų, kaip kad iš dviejų natų sukomponuotas
Dvi trise, ji buvo parašiusi dar studijų metais. Naujojo kūrinio
Tyliai išeities taškas šįkart buvo mėgavimasis tyla. Kūrinį Dianai Čemerytei užsakė Frankfurto prie Maino archyvas "Frau und Musik", šiemet pažymintis savo veiklos 25-metį. Šia proga 25 kompozitorės iš viso pasaulio rašė kompozicijas fortepijonui, kurias po premjerinio atlikimo planuojama išleisti jubiliejiniame archyvo leidinyje.
Į kompaktinę plokštelę, pernai išleistą Vokietijoje, pateko kitas
Dianos Čemerytės kūrinys -
Lamentation, garsų rožė moterims iš Ravensbriuko atminti, atliekamas "Tempera" styginių kvarteto iš Suomijos. Skoningai iš kelių stilių (nuo aliuzijų į Schuberto
Rylininko harmoniją per puantilistinę faktūrą
à la Webern iki kompozitorės mokytojo Osvaldo Balakausko dodekatonikos atgarsių) ir nuotaikų suverta kompozicija įtaigiausia atsargiais tylos lytėjimo momentais. Šiam kūriniui autorė pasirinko šalto grožio poetiką, saugodama hermetiškas ekspozicijas nuo tiesmukų žiaurios tematikos atspindžių. Rašant
Lamentation, kompozitorei kaip tik teko perskaityti knygą apie Ravensbriuko moterų koncentracijos stovyklą - būtent tokiai temai buvo skirtos 2003 metų Europos kamerinės muzikos dienos, kai kūrinį užsakė Brandenburgo žemės kultūros ministerija.
Apskritai knygos, literatūra, įvairios jos formos dažnai inspiruoja kompozitorę, nors kartais impulsu kūrybai tampa tiesiog konkreti instrumentų sudėtis: "Nežinau, ar mane galėtų įkvėpti gamtos vaizdai - veikiau teatras ar geras paveikslas". Taip po apsilankymo vienoje dailės parodoje yra atsiradęs
Dygiose žolėse stovi vienišas Picasso gitarai ir violončelei, kurio premjerą 2003 m. birželį Royal Festival Hall kamerinėje Purcell Room salėje, dalyvaujant kompozitorei, atliko Saulius Lipčius tėvas ir Saulius Lipčius sūnus.
"Nesu iš tų, kurie neva rašo tik sau. Kam tada rašyti? Tačiau Lietuvoje buvau susitaikiusi su tuo, kad tokia muzika domisi labai nedidelis būrys žmonių. Tuo tarpu Vokietijoje jų daugiau ir jie labiau įpratę klausytis naujosios muzikos", - teigia kompozitorė, savo naujus kūrinius vis dažniau pateikianti Vokietijos publikai. Penkių dainų ciklo sopranui ir fortepijonui
Ilgesio dainavimas pagal Arėjo Vitkausko eiles premjerą šių metų birželio 18 d. galima buvo išgirsti Frankfurte, Museum der Weltkulturen, atliekamą ten gyvenančių Vilmos Pigagaitės ir Leonido Dorfmano. Tie patys muzikai žiemą šį kūrinį atliks Osnabriuke. O naują partitūrą šių metų Frankfurto prie Maino Mozarto fondo stipendininkė planuoja parašyti to paties miesto naujosios muzikos ansambliui "Mutare". Gegužę skambėsianti kompozicija greičiausiai bus klarnetui, akordeonui ir Dianos kūriniuose neretai pasitaikančiam styginių kvartetui.
Šiuo metu muzikologiją J. W. Goethės universitete studijuojanti kompozitorė stengiasi palaikyti kūrybinę formą nuolat dalyvaudama įvairiuose senosios ir naujosios muzikos renginiuose bei kursuose. Tačiau tai daro nesistengdama vaikytis ar "matuotis" paskutinių madų, o veikiau ieškodama sau artimos kūrybos - tokios, kurioje tilptų dar daugiau tylos.
© Ramunė Kazlauskaitė
Lietuvos muzikos link Nr. 9
