Metaforiški, poetiškai skambūs arba filosofiškai painūs pastarųjų metų Loretos Narvilaitės kūrinių pavadinimai kuria paslaptingos, sunkiai nusakomos muzikos iliuziją. Kartu jie nejučia tampa šios jaunos lietuvių kompozitorės skiriamuoju ženklu. Metaforinis mąstymas lietuvių kultūroje, rodos, gan giliai įsišaknijęs - tereikia prisiminti simboliais bylojantį Eimunto Nekrošiaus teatrą, bežodžius Šarūno Barto vaizdus kine arba pagoniškų ritualų ženklus Broniaus Kutavičiaus muzikoje.
|
nuotrauka: Arūnas Baltėnas
|
Antra vertus, beveik visada už šių iš pažiūros poetiškų (iracionalių) metaforų slypi racionalios, logiškos struktūros, kurių nuo pat studijų laikų nestokoja ir Loretos Narvilaitės kompozicijos. Polinkis į griežtą, apskaičiuotą tvarką, besiremiančią matematinėmis skaičių ar grafinių linijų sekomis, ryškus tokiose kompozicijose kaip
Praeinanti nata penkiolikai styginių (1990),
Con variationi varinių pučiamųjų kvintetui (1990) arba
Nona vargonams (1991). Šiai muzikai kritikų skirtas "skambančios matematikos" apibūdinimas vis dėlto nenuneigė joje glūdinčio itin stipraus emocinio užtaiso. Išties vykusia proporcija tarp racionalumo ir emocionalumo kompozitorė atkreipė dėmesį 2000 m. šiuolaikinės muzikos festivaliui "Gaida" sukurtame opuse
Šauksmas-Šviesa (1999) dviem trimitams ir dviem fortepijonams, kurio pavadinimas koduoja konceptualiai išbaigto, emociškai paveikaus kūrinio formą, idėją ir netgi atlikėjų sudėtį.
Net dvi Loretos Narvilaitės kompozicijos per nepilnus metus buvo įrašytos skirtingų atlikėjų kompaktinėse plokštelėse. Viena jų, neįprastai ilgu ir droviai erotišku pavadinimu
Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas, paimtu iš
Algimanto Mackaus eilėraščio, buvo sukurta specialiai obojininko Juozo Rimo kompaktinei plokštelei "Lietuviška auletika" (2002). Neoromantiškas vienišo obojaus monologas alsuoja švelniu liūdesiu, o racionalusis kūrybos principas netikėtai dingsta iš kompozitorės horizonto. Tai pripažįsta ir pati Narvilaitė, šio opuso kūrybos metodą apibūdindama kaip Algirdo Martinaičio minėtą "rašymą iš rankos", t.y. taip, kaip rašosi, o ne taip, kaip reikalauja išmoktos ar pačios susikurtos taisyklės.
Kito poeto Sigito Parulskio filosofinė minklė
Kai liepto nebus pereisiu upę tapo šaltą 2003 m. žiemą specialiai fortepijoniniam trio "Kaskados" Narvilaitės sukurto opuso pavadinimu. Per kelis mėnesius atliktas įvairiuose Lietuvos miestuose šis itin koncertiškas ir atlikėjams, ir klausytojams patrauklus kūrinys buvo įrašytas naujausioje Klaipėdos kompozitorių išleistoje kompaktinėje plokštelėje (2003). Pasak kompozitorės, tai labai greito tempo muzika, kurioje "nuolat duria šerkšno adatėlės, siaučia vėjo gūsiai". Beje, tai ir yra atsakymas į pavadinimo menamą mįslę: "Be liepto pereiti upę įmanoma tik tada, kai ji yra užšalusi..." O dar tiksliau - ne pereiti, o tiesiog čiuožte perčiuožti minimalistinio
quasi rondo vingiais, čia kliuvinėjant už pasišiaušusių sinkopių, dinaminių ir artikuliacinių kauburėlių, čia smagiai slystant lygių glissando paviršiumi.
Šiemet "Gaidos" festivalyje laukiama naujojo Narvilaitės kūrinio
Pragydo vėjas II obojui ir simfoniniam orkestrui (2003) premjeros, kurią spalio 17 d. atliks švedų obojininkė
Helén Jahren ir Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Vėlgi mįslingo pavadinimo kompozicijai atspirtimi tapo lakoniškas Sigito Gedos eilėraštis, kurio netikėtas prasmių dvilypumas atveria amžinybės dimensiją "kubistinėje" daugiabučio erdvėje.
Dar ryškiau urbanistinė tema atsiskleidžia kūrinyje
Atviras miestas (1996). Jame Loreta Narvilaitė, kaip ir niujorkietis
Steve'as Reichas, atvirai deklaruoja savo meilę šiuolaikiniam miestui, jo svaiginančiam gyvenimo tempui ir išoriniam margumui. Kūrinyje panaudota M. K. Čiurlionio preliudo (op. 7 Nr. 4) tema, kurios segmentais grindžiami skirtingo intensyvumo orkestro spalvų blokai, o juos nuolat kartojant, tarsi iš plytų mūrijama kompozicijos "architektūrinė" forma. Lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame festivalyje "Švedijos garsai" ("Sounds of Sweden"), o vėliau keliuose Švedijos miestuose
Atvirą miestą atliks Lü Jia diriguojamas Norčopingo simfoninis orkestras. Šiuo renginiu baigsis dvimetė kultūrinių mainų programa "Sweden-Lithuania, Musical Links 2002-2003", pernai vasarį prasidėjusi Loretos Narvilaitės ir Vytauto Jurgučio viešnage Visbio tarptautiniame kompozitorių centre.
Praėjusių metų gegužės 20 d. Londono Karališkoje muzikos akademijoje įvyko pirmosios rezidentūros Gotlando sostinėje metu pradėto kurti
Visby-Bike (2002) premjera, kurią atliko japonų pianistės
Tamami Honma suburtas "The Tate Ensemble". Šių metų birželį, reziduodama Visbyje antrą kartą, Narvilaitė sukūrė jau minėtą
Pragydo vėjas II bei
Lakštingalos lietuje fleitai ir mušamiesiems (2003). Pastarasis opusas parašytas specialiai žymiajam
BIT-20 Duo (Norvegija), žadančiam jį atlikti ateinančių metų kovą.
© Eglė Gudžinskaitė
Lietuvos muzikos link Nr. 7
