Klasikinė / Šiuolaikinė
  Kompozitoriai
  Kūrinių paieška
  Natų leidiniai
  Įrašai
  MILC biblioteka
  Lietuvos muzikos link
  WNMM Nr. 18
  Knygos
  Kontaktai
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

Loretos Narvilaitės skambančios metaforos

Metaforiški, poetiškai skambūs arba filosofiškai painūs pastarųjų metų Loretos Narvilaitės kūrinių pavadinimai kuria paslaptingos, sunkiai nusakomos muzikos iliuziją. Kartu jie nejučia tampa šios jaunos lietuvių kompozitorės skiriamuoju ženklu. Metaforinis mąstymas lietuvių kultūroje, rodos, gan giliai įsišaknijęs - tereikia prisiminti simboliais bylojantį Eimunto Nekrošiaus teatrą, bežodžius Šarūno Barto vaizdus kine arba pagoniškų ritualų ženklus Broniaus Kutavičiaus muzikoje.


nuotrauka: Arūnas Baltėnas

Antra vertus, beveik visada už šių iš pažiūros poetiškų (iracionalių) metaforų slypi racionalios, logiškos struktūros, kurių nuo pat studijų laikų nestokoja ir Loretos Narvilaitės kompozicijos. Polinkis į griežtą, apskaičiuotą tvarką, besiremiančią matematinėmis skaičių ar grafinių linijų sekomis, ryškus tokiose kompozicijose kaip Praeinanti nata penkiolikai styginių (1990), Con variationi varinių pučiamųjų kvintetui (1990) arba Nona vargonams (1991). Šiai muzikai kritikų skirtas "skambančios matematikos" apibūdinimas vis dėlto nenuneigė joje glūdinčio itin stipraus emocinio užtaiso. Išties vykusia proporcija tarp racionalumo ir emocionalumo kompozitorė atkreipė dėmesį 2000 m. šiuolaikinės muzikos festivaliui "Gaida" sukurtame opuse Šauksmas-Šviesa (1999) dviem trimitams ir dviem fortepijonams, kurio pavadinimas koduoja konceptualiai išbaigto, emociškai paveikaus kūrinio formą, idėją ir netgi atlikėjų sudėtį.

Net dvi Loretos Narvilaitės kompozicijos per nepilnus metus buvo įrašytos skirtingų atlikėjų kompaktinėse plokštelėse. Viena jų, neįprastai ilgu ir droviai erotišku pavadinimu Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas, paimtu iš Algimanto Mackaus eilėraščio, buvo sukurta specialiai obojininko Juozo Rimo kompaktinei plokštelei "Lietuviška auletika" (2002). Neoromantiškas vienišo obojaus monologas alsuoja švelniu liūdesiu, o racionalusis kūrybos principas netikėtai dingsta iš kompozitorės horizonto. Tai pripažįsta ir pati Narvilaitė, šio opuso kūrybos metodą apibūdindama kaip Algirdo Martinaičio minėtą "rašymą iš rankos", t.y. taip, kaip rašosi, o ne taip, kaip reikalauja išmoktos ar pačios susikurtos taisyklės.

Kito poeto Sigito Parulskio filosofinė minklė Kai liepto nebus pereisiu upę tapo šaltą 2003 m. žiemą specialiai fortepijoniniam trio "Kaskados" Narvilaitės sukurto opuso pavadinimu. Per kelis mėnesius atliktas įvairiuose Lietuvos miestuose šis itin koncertiškas ir atlikėjams, ir klausytojams patrauklus kūrinys buvo įrašytas naujausioje Klaipėdos kompozitorių išleistoje kompaktinėje plokštelėje (2003). Pasak kompozitorės, tai labai greito tempo muzika, kurioje "nuolat duria šerkšno adatėlės, siaučia vėjo gūsiai". Beje, tai ir yra atsakymas į pavadinimo menamą mįslę: "Be liepto pereiti upę įmanoma tik tada, kai ji yra užšalusi..." O dar tiksliau - ne pereiti, o tiesiog čiuožte perčiuožti minimalistinio quasi rondo vingiais, čia kliuvinėjant už pasišiaušusių sinkopių, dinaminių ir artikuliacinių kauburėlių, čia smagiai slystant lygių glissando paviršiumi.

Šiemet "Gaidos" festivalyje laukiama naujojo Narvilaitės kūrinio Pragydo vėjas II obojui ir simfoniniam orkestrui (2003) premjeros, kurią spalio 17 d. atliks švedų obojininkė Helén Jahren ir Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Vėlgi mįslingo pavadinimo kompozicijai atspirtimi tapo lakoniškas Sigito Gedos eilėraštis, kurio netikėtas prasmių dvilypumas atveria amžinybės dimensiją "kubistinėje" daugiabučio erdvėje.

Dar ryškiau urbanistinė tema atsiskleidžia kūrinyje Atviras miestas (1996). Jame Loreta Narvilaitė, kaip ir niujorkietis Steve'as Reichas, atvirai deklaruoja savo meilę šiuolaikiniam miestui, jo svaiginančiam gyvenimo tempui ir išoriniam margumui. Kūrinyje panaudota M. K. Čiurlionio preliudo (op. 7 Nr. 4) tema, kurios segmentais grindžiami skirtingo intensyvumo orkestro spalvų blokai, o juos nuolat kartojant, tarsi iš plytų mūrijama kompozicijos "architektūrinė" forma. Lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame festivalyje "Švedijos garsai" ("Sounds of Sweden"), o vėliau keliuose Švedijos miestuose Atvirą miestą atliks Lü Jia diriguojamas Norčopingo simfoninis orkestras. Šiuo renginiu baigsis dvimetė kultūrinių mainų programa "Sweden-Lithuania, Musical Links 2002-2003", pernai vasarį prasidėjusi Loretos Narvilaitės ir Vytauto Jurgučio viešnage Visbio tarptautiniame kompozitorių centre.

Praėjusių metų gegužės 20 d. Londono Karališkoje muzikos akademijoje įvyko pirmosios rezidentūros Gotlando sostinėje metu pradėto kurti Visby-Bike (2002) premjera, kurią atliko japonų pianistės Tamami Honma suburtas "The Tate Ensemble". Šių metų birželį, reziduodama Visbyje antrą kartą, Narvilaitė sukūrė jau minėtą Pragydo vėjas II bei Lakštingalos lietuje fleitai ir mušamiesiems (2003). Pastarasis opusas parašytas specialiai žymiajam BIT-20 Duo (Norvegija), žadančiam jį atlikti ateinančių metų kovą.

 

© Eglė Gudžinskaitė

Lietuvos muzikos link Nr. 7

© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu info@mic.lt
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).