|
nuotrauka: Giedrius Laurušas
|
2000-aisiais atšventęs 70-ąjį gimtadienį ir savo įvairialypių santykių su muzika - ne tik kaip kompozitoriaus, bet ir kaip vieno iškiliausių Lietuvos muzikinio gyvenimo veikėjų - auksinį jubiliejų,
Vytautas Laurušas pastaraisiais metais išgyvena tikrą kūrybinį renesansą. Jo muzika nuolat skamba šiuolaikinės muzikos festivaliuose, koncertuose, autoriniuose vakaruose, kuriuose naujai parašytus kūrinius arba naujas senesnių kūrinių interpretacijas publikai pateikia geriausi Lietuvos ir kitų kraštų atlikėjai. Nuo
Concento di corde dviem altams (2002 m. jo partitūrą išleido garsioji
Schott leidykla) premjeros 1999 m. "Gaidos" festivalyje Laurušo kūryba kasmet pasipildo naujais kūriniais - vidutiniškai po du per metus.
Concento di corde tapo atspirties tašku ir pirmajai kompozitoriaus autorinei plokštelei "Stygų harmonija", pernai rudenį išleistai Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro ir pristatytai autoriname koncerte Vilniaus rotušėje šių metų vasarį. Plokštelėje greta šio kūrinio įrašytos dar trys 1979-2000 metais sukurtos Laurušo kompozicijos: ryškių kontrastų Styginių kvartetas Nr.1 (1979) - vienas populiariausių kompozitoriaus kamerinių kūrinių, turintis turtingą atlikimo istoriją; ekpresyvus Koncertas balsui ir styginiams, kuriame balsas eksploatuojamas įvairiausiais instrumentui pritinkančiais būdais (1983); ir
Maldų simfonija (2000), pirmąkart nuskambėjusi minint kompozitoriaus 70-mečio jubiliejų 2000 metų rugsėjį - tarsi intymus nueito gyvenimo kelio apmąstymas ir kartu džiaugsmingas būsimo kelio atsivėrimas.
Ši įvairiomis styginių instrumentų artikuliacijos priemonėmis nuspalvinta simfonija dedikuota profesoriui Sauliui Sondeckiui, kurio diriguojamas Lietuvos kamerinis orkestras atliko pirmosios ir antrosios redakcijos pasaulines premjeras 2000-2001 metais ir įrašė ją kompozitoriaus autorinėje plokštelėje. "Yra kompozitorių, kurie iš atlikėjų reikalauja tik tiksliai atlikti kūrinį. Tuo tarpu aš visada su atlikėjais dirbu, konsultuojuosi", - pasakojo kompozitorius apie santykius su savosios kūrybos interpretuotojais, kurių dauguma ilgainiui virsta gerais kompozitoriaus bičiuliais, jo kūrybos populiarintojais. Be naujų kompozitoriaus bičiulių - Lietuvos kamerinio orkestro, plokštelėje jų gausiam būriui atstovauja Valstybinis Vilniaus kvartetas ir dainininkė Liubov Chuchrova. Laurušas prisipažįsta: "Neįsivaizduoju, kaip galėčiau vienas be jų galutinai sukomponuoti kūrinį... Ir mano
Maldų simfonija suskambo įtaigiai todėl, kad prof. Sondeckis, intensyviai dirbdamas, rūpestingai šifruodamas partitūrą, detales, įžvelgė esminius kūrinio bruožus, priešpriešų sankirtas muzikos dramaturgijoje..." Šiais metais simfonijos laukia tarptautinis debiutas - gegužės 28 d. Atėnų festivalyje ją grieš tenykštis Hellos Orchestra of Patras.
Šiandien Laurušo kūryba tarsi išgyvena naujus impulsus, nes postmodernizmo estetika jai duoda labai tvirtą kontekstą.Donatas Katkus, Muzikos barai
Kūrybinės energijos Laurušui nestigo net ir tuomet, kai kūrybai skirtą laiką dažnai "trumpindavo" įvairūs organizaciniai rūpesčiai. (Daugelį metų jis dirbo
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktoriumi,
Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku,
Lietuvos muzikos akademijos rektoriumi, o nuo 1996 m. vadovauja Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikos fondui.) 6 deš. viduryje debiutavęs tuomet privalomos "sovietinio romantizmo" stilistikos kūriniais, pavyzdžiui, Dmitrijaus Šostakovičiaus itin palankiai vertintu romansų ciklu tenorui
Bangos, vėliau jis buvo vienas pirmųjų lietuvių kompozitorių, bandžiusių taikyti į koją su XX a. muzikos tendencijomis - dodekafonija, aleatorika ir lenkų muzikoje susiformavusia sonoristika. Tarp ryškiausiai to meto Laurušo stilių reprezentuojančių kūrinių galima išskirti poemą vyrų chorui
Nakties balsai (1969), Sonatą smuikui solo (1977), Styginių kvartetą Nr.1 (1979), kantatą
Liepsnoja naktis sopranui ir styginių kvartetui.
Nors vokalinei ir instrumentinei muzikai tenka beveik lygiai po pusę Laurušo kūrybos, nuo pat pirmųjų kūrinių Laurušas apsibrėžė save visų pirma kaip vokalinis kompozitorius. Žmogaus balsas ir vokalinė raiška vaidina svarbų vaidmenį ir šiandieninėje Laurušo kūryboje. Ką tik užbaigtas vokalinių miniatiūrų ciklas
Septyni paveikslėliai sopranui, violai da gamba ir teorbai poeto Johno Graceno Browno tekstais. Tris jo dalis pernykštėje "Gaidoje" pirmąkart atliko senoviniais instrumentais šiuolaikinę muziką grojantis švedų ansamblis "Kairos". Šiose lakoniškose pjesėse koncentruoti du pagrindiniai vėlyvojo Laurušo stiliaus aspektai: viena vertus, tam tikras išraiškos konkretumas, savitas "teatriškumas", programiškai susijęs su poetiniais teksto įvaizdžiais, antra vertus, laisvas, spalvinis garsų traktavimas, dažniausiai aleatoriniu ir/arba serijiniu pagrindu organizuojamose formose. "Dramaturgijos sandaroje turi būti charakterių, minčių, spalvų priešpriešų. Aišku, aš kalbu apie muziką, kuri nėra vien konstruktyvi. Grynas konstruktyvizmas - ne mano sritis... Kūriniuose turi kirbėti kažkas, kas gali mus nustebinti. Rasti tą kristaliuką - sunkiausia", - tvirtina kompozitorius.
Pirmąkart po 1967 metų
Paklydusių paukščių Laurušas vėl ėmėsi operos žanro. Šįkart jos tema - karaliaus Mindaugo gyvenimo peripetijos. Dalis siužeto paimta iš Justino Marcinkevičiaus poemos, kita - iš Vytauto Kralikausko knygos "Titnago ugnis". Irenos Mikšytės neseniai užbaigtame dviejų veiksmų operos librete vaizduojami svarbiausi Mindaugo valdymo įvykiai: Tautvydo organizuojamas pasikėsinimas į Mindaugo gyvybę, Mortos ir Mindaugo sūnaus gimimas bei Mortos vyro Vismanto sugrįžimas, Mindaugo karūnavimas ir mirtis. Operoje vyrauja laisva vokalinė rečitacija, natūraliai įsipinanti į operos veiksmą be ryškių pradžių ir pabaigų. Autorius nuogąstauja, kad dainininkams bus nelengva ją atlikti, mat, be vokalinio lankstumo, operos tekstas pareikalaus iš jų ir nemenkų vaidybos sugebėjimų.
Tačiau šiuo metu opera atidėta į šalį: kompozitorius gavo "Gaidos" festivalio užsakymą sukurti Koncertą violončelei ir orkestrui, kurio premjerą numatyta atlikti šių metų spalį. Solo partiją jame grieš žymus lietuvių kilmės violončelininkas Davidas Geringas. Pasak kompozitoriaus, iššūkis solisto techniniams sugebėjimams ir interpretaciniam išradingumui metamas nuo pat šio vienadalio kūrinio pradžios: "Geringui pageidaujant kuo daugiau solinių epizodų, tradicinę "aukso pjūvio" kadenciją tyčia perkėliau į koncerto pradžią. Taip pat ir visame kūrinyje suteikiau jam daug erdvės ir progų pademonstruoti savo išskirtines virtuozines galimybes". Laurušo kūrybinis variklis, regis, su stabilizuojančia patirties inercija juda visu greičiu pirmyn.
© Veronika Janatjeva
Lietuvos muzikos link Nr. 6
Vytautas Laurušas. Stygų harmonija / Harmony of Strings
Concento di corde / Koncertas balsui ir styginių kvartetui / Styginių kvartetas Nr.1 / Maldų simfonija
Artūras Šilalė (altas), Girdutis Jakaitis (altas) (1), Liubov Chuchrova (sopranas) (2), Valstybinis Vilniaus kvartetas (2,3), Lietuvos kamerinis orkestras, dir. Saulius Sondeckis (4)
Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras, LMIPC CD 016, 2002
