Muzikos projektą „Driezhas“ 1998 metais Klaipėdoje įkūrė Kristijonas Lučinskas – muzikos autorius, atlikėjas, garso dizaineris, taip pat kuriantis ir garso takelius filmams, muziką teatro ir šokio spektakliams, užsiimantis garso (sample) bibliotekų leidyba savo įkurtoje studijoje „Soundprovocation“. Prie jo 2011 metų rudenį prisijungė Ieva Astromskaitė – tekstų autorė, vokalistė, tais pačiais metais pristačiusi ir debiutinę poezijos knygą „Dulkėm ir žiedlapiais“.
Etnoelektroninio ir audiopoetinio projekto pavadinimą „Driezhas“komentuoja nurodydamas archajines lotynizuoto žodžio „driežas“ reikšmes, atklystančias iš Antikinės Graikijos, Egipto ar Polinezijos kultūrų mitologinių tikėjimų, kur driežas buvo laikomas dieviškosios išminties, sėkmės simboliu ir dangaus Viešpačiu. Tuo tarpu ankstyvieji krikščionys šį gyvūną siejo su blogiu. Kitaip tariant, driežo konceptas projekto pavadinimui pasirinktas dėl ypatingų šio gyvūno simbolinių reikšmių įvairių tautų mitologijose.
Šis uostamiesčio projektas kūryboje didelį dėmesį skiria garso estetikai, garso vizualumui, bendrai atmosferai bei žodžio svoriui ir skvarbai. Ankstyvuosiuose darbuose – leidiniuose „20:00.00000”, „Sekmadienio rytui” ir „Ten kur skubam aš ir tu”, plyti sintezatoriniai ambient muzikos plotai ir plaka tikslūs, ryškūs elektroniniai ritmai. Albumas „Tolumoje”, pasirodęs 2008 metais, tapo kertiniu projekto karjeros akmeniu. Išbrandintas, solidus ir muzikaliai aktualus darbas yra artimas šokių muzikos formatui, todėl ėmė neretai suktis įvairių radijo stočių eteryje. Nuo šio albumo „Driezho“ kūrybinėje raiškoje svarbiu elementu ir instrumentu tampa balsas (čia kviestiniai vokalistai įdainuoja ir įskaito keletą kūrinių). Nors muzikos stilistika išlieka artima ankstesniems albumams, ima skverbtis įvairesnė melodika, platesnė instrumentika, sudėtingesnės garsinės struktūros.
Po trijų metų, 2012-aisiais išleistas albumas „Gonija“ įtraukia poetinę vokalistę (Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje ji baigė džiazo vokalo studijas). Jos balsas kuria ypatingą atmosferą ir nardina į įvairialypius garsynus: nuo malšinančių folkloro vilnijimų iki griežtesnių, industrial muzikai būdingų riksmų. Tuo tarpu tekstinė erdvė kuriama saistant nostalgijos, gamtos, mitologijos turinius. Albumas „Gonija” kupinas epiškumo, etniškumo ir kinematografinio garso, todėl jis kuria įtaigią užmiršto pagoniško pasaulio aliuziją. Čia „archeologiniais“ lietuviškais motyvais apipinti gaivūs elektroniniai ritmai jungiami su tradicinių akustinių instrumentų garsynais. Archaikos įspūdį sustiprina ir birbynės garsų atspalviai, kuriuos išgauna pats Kristijonas Lučinskas (Klaipėdos universitete jis baigė Liaudies muzikos studijas). „Driezho” pasirodymai nuolat vyksta įvairiose Lietuvos muzikos renginių scenose: „Mėnuo Juodaragis“, „Vilnius Music Week“, „PLArTFORMA“, „Satta Outside“, „TARP“, „Centras“, „Auszra 16“, „Verpetai“, „Kunigunda Lunaria“, „Supa Devynios“.
