Raimundas Eimontas yra įvairialypis menininkas ir daugiainstrumentininkas, balansuojantis tarp eksperimentinės, elektroninės, improvizacinės muzikos, džiazo, roko ir kitų alternatyvų ir kuriantis skirtingų žanrų muziką: nuo autorinių kompozicijų iki muzikos teatro spektakliams, kino filmams ir dokumentikai. Pagaliau jis yra aktyvus Lietuvos muzikos kultūros veikėjas, dirbęs Kauno miesto karilionieriumi, radijo ir TV laidų vedėju, renginių organizatoriumi, lektoriumi, muzikos žurnalistu.
1990 metais kartu su soliste Skaidra Jančaite ir altininku Arūnu Ambrazevičium jis įkūrė senosios muzikos ir performansų ansamblį „Ab Antiquo“, kuris 1993 metais transformavosi į improvizacinės muzikos grupę „RAA“. Keičiantis nariams, kito ir projekto pavadinimas, todėl daugeliui eksperimentinės muzikos klausytojų jis yra žinomas kaip legendinė avangardinės improvizacijos, industrinės ir noise kūrybos grupė „N!N!N!“, surengusi pasirodymus Lietuvos festivaliuose „Jauna muzika“, „Muzikinis vyksmas“, „Akustinės spalvos“, „Sumirimas“, „Didysis pasaulis“. 2013 m. kartu su džiazo muzikantais Marijum Butkevičium ir Arnu Mikalkėnu jis įkūrė improvizacinę laisvojo džiazo grupę „MIG“ (Muzikinių Inovacijų Grupę), o 2014 metais, kartu su vokaliste Egle Gerasimovaite – į lietuviškumą nukreiptą improvizacinės muzikos grupę „LT“, taip pat solo roko muzikos projektą „OneManRock“.
Įvairios Eimonto kolaboracijos bei autorinė kūryba niekada neapsistoja prie vieno žanro ar muzikinės krypties ir tai nėra atsitiktinumas, kadangi jo kūrybos paradigma – pastarosios atmetimas. Menininko siekis – kurti muziką, artimą baltiškai melodikai ir harmoninei darnai, atmetant Vakarų tradicijai tipišką instituciją, žanrą ir stilių. Tai muzika, kuri skirta sujungti praeitį ir dabartį, konkrečią akimirką, kurioje kūrėjas ir klausytojas yra vienas šalia kito – juk tik taip muziką galima iš tikrųjų pajausti. Todėl Eimontas koncentruojasi į gyvą muzikos atlikimą per koncertus ar spektaklius, o ne į įrašų leidybą.
Raimundas Eimontas daugelį metų yra vienas aktyviausių kūrėjų Kaune, kuris savo veiklą pradėjo dar 1988 metais, ką tik baigęs Juozo Gruodžio konservatoriją. Tada jis ėmėsi groti karilionu, apie kurį žinias jis tobulino Nyderlandų kariliono institute Dordrechte (2005–2006). Iki 2001 metų jis surengė daugybę kariliono ir šiuolaikinės muzikos koncertų, sukūrė ir surengė dešimtis akcijų, performansų ir pasirodymų, įskaitant atidarymo performansus festivaliui „Kaunas Jazz“, pasirodymus Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Latvijoje, Suomijoje, o 1994 metais išleido „Carillon-Impro“ kasetę. Eimonto kariliono eksperimentai ir jungtys su kitais instrumentais bei medijomis atkreipė garsaus olandų karilionininko ir kompozitoriaus Boudewijno Zwarto dėmesį. 2006 m. jie kartu išleido „Chime’s Change” kompaktinę plokštelę.
Platus įvaldytų instrumentų ir muzikos žanrų spektras Eimontą skatina dalintis žiniomis – nuo 1990 metų jis daug laiko skiria eksperimentinės, avangardinės muzikos tyrimams viešojoje erdvėje. Jo radijo laidos buvo transliuojamos radiofone „Vilniaus varpas“, Kauno radijo stotyse „Titanika“ ir „Kauno fonas“. Jų metu pasirinktas formatas leido kurti ne vien informacines-muzikines laidas, bet ir rengti koncertus, improvizacines akcijas, kitaip tariant, plėtoti radijo meno (radio art) sumanymus. 2002 metais panašią idėją jis įgyvendino AR TV televizijoje, kurioje vedė laidą „Poligonas“, skirtą šiuolaikiniam menui ir įgavusią savotišką TV meno (TV art) formą. Eksperimentinės ir avangardinės muzikos žinomumą Eimontas didino ir spaudoje. Jis bendradarbiavo su „Kauno diena“, „Laikinąja sostine“, „Nemunu“, „Dienovidžiu“, „Muzikos barais“, „Tango“.
Dar nuo 1997 metų jis organizavo įvairių formatų ir turinių renginius Kauno menininkų pamėgtose vietose (Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, Šančių menininkų dirbtuvėse, galerijoje „Kauno langas“, šokio teatre „Aura“, IX forto memoriale, VDU kavinėje „Laviltė“), vienu metu atlikdamas skirtingas funkcijas: nuo prodiuserio iki garso režisieriaus ir scenografo. Nuo 2003-ųjų, kartu su advokatu S. Dambrausku pradėjo rengti multimedijos menų renginius „E-xpansija“, nuo 2004-ųjų – avangardinės muzikos, poezijos, filmų ir performansų ciklą „A hard day’s night“, nuo 2006-ųjų – kasmetinį vienos dienos festivalį „AlfaBosas“.
