|
Viskas prasidėjo šitaip: trys nešvankūs, priklausomybe nuo muzikos sergantys jaunuoliai susitiko dabar jau išnykusiame Vilniaus electro klube “Stereo45” ir, po kelių valandų painių pokalbių, nusprendė kartu pasukinėti plokšteles.
Manfredas, radijo didžėjus, trankios šokių muzikos bei roko himnų specialistas, Kym Wild, iš italo disco fano virtęs new/dark/no wave maniaku, ir Miss America, priklausomas nuo bet kokio pavojingo gitaros garso, sujungė savo plokštelių kolekcijas ir pradėjo groti kartu. Iš pradžių savo malonumui, po to ištikimiems vietiniams vėlyvų naktinių linksmybių mėgėjams, galiausiai žmonėms, kurie ne tik linkčiodavo galvomis kaip sunkaus metalo koncertuose, bet ir pavojingai šokinėdavo bei šūkaudavo nesąmones - tiesiog tobula maištinga minia.
Po kelių mėnesių pagaliau išryškėjo esmė: “maišto muzika šokiams”. 2004 m. vasarą jie oficialiai debiutavo kaip “Nesakyk mamai! DJ’s”. Trys didžėjai beveik visada baigia savo “setus” apsaugos reikalavimu, rėkia it pjaunami, apsinuogina ir be perstojo šoka grodami, nes, anot jų pačių, tai jų gyvenimų garso takelis.
Po vienerių metų bendro grojimo “Nesakyk mamai!” buvo išrinkti nerangiausia metų DJ komanda įtakingo portalo “Ore” apklausoje. Jie taip pat spėjo pagroti su tokiais šulais, kaip “Gus Gus”, “Zombie Nation”, Andrew Weatherall, Carl Craig, Westbam ir t.t.
Po kelių intensyvaus gyrimosi metų 2006 m. rudenį jie pagaliau užsičiaupė ir susuko savo pirmą tikrąjį singlą “No Front Teeth”, kurį, jų nuostabai, nuolatiniai jų vakarėlių lankytojai sutiko aplodismentais ir šūksniais.
Maišydami visus nesumaišomų muzikos žanrų ingredientus ir būdami labai pavojingi garso sistemoms, “Nesakyk mamai!” pirmieji iš visos Baltijos electro scenos bando pralaužti ledus ir pasiekti platesnę pasaulinę auditoriją. Galbūt dėl to jie geria tiek pieną ir mankštinasi po 20 valandų per parą - kad būtų geros formos, kai užplūs užsakymai.
|
|
