Bronius Kutavičius (g. 1932) 1959-1964 metais studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje. 1987 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 metais - Lietuvos Nacionaline premija. 1996 metais kompozitorius gavo festivalio "Probaltica" (Torunė, Lenkija) prizą už kūrybinius laimėjimus, 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, taip pat Karininkų kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai, 2003 m. - ordinu "Už nuopelnus Lietuvai". Laimėjo prizą už geriausią sceninį kūrinį (sceninį diptiką "Ignis et fides") Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse (2003). Tais pačiais metais pelnė Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizą už kūrybą, 2004 m. - Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) "Metų autoriaus" apdovanojimą. 2008 m. jo violončelių oktetas "Andata e ritorno" buvo pripažintas geriausiu kameriniu kūriniu Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių konkurse. 2010 m. tame pačiame konkurse kompozitorius laimėjo dar vieną geriausio sceninio kūrinio prizą už muziką Carlo Theodoro Dreyerio nebyliam filmui "Žanos d'Ark aistra", 2011 m. tarp konkurso laureatų taip pat pateko jo kompozicija "Balandžio 10-oji, šeštadienis..." sopranui ir simfoniniam orkestrui, o 2012 m. - "Žiemos rūpesčiai" chorui ir orkestrui.
Broniaus Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje: Varšuvos rudenyje (1978, 1983, 1987, 1990, 1991, 1994, 1997, 1999, 2002), Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivalyje (1990, Didžioji Britanija), Strasbūro šiuolaikinės muzikos festivalyje Musica (1992), Mare Balticum (1992, Suomija), De Suite Muziekweek (1995, Nyderlandai), Wratislavia Cantans (1995, Lenkija), Vale of Glamorgan festivalyje (1996, Didžioji Britanija), Baltic Arts'96 (Didžioji Britanija), Probaltica'96 (Lenkija), Spitalfields festivalyje (2002, Didžioji Britanija), MaerzMusik (2003, Vokietija), Icebreaker II: Baltic Voices (2004, JAV), ISCM Pasaulio muzikos dienose Vilniuje (2008). 1998 metais Bronius Kutavičius kaip kviestinis kompozitorius dalyvavo "Music Harvest" festivalyje Odenzėje, Danijoje.
Apie kompozitoriaus kūrybą išleistos trys knygos: Ramintos Lampsatytės "Bronius Kutavičius. A Music of Signs and Changes" (Vilnius: Vaga, 1998), Ingos Jasinskaitės-Jankauskienės "Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai" (Vilnius: Gervelė, 2001) ir tos pačios autorės "Bronius Kutavičius. Praeinantis laikas" (Vilnius: Versus aureus, 2008). Yra išleistos septynios kompozitoriaus autorinės kompaktinės plokštelės.
Broniaus Kutavičiaus pavardė siejama su dideliu, kone sukrečiančiu poveikiu, kurį Lietuvos kultūrinei visuomenei kadaise darė jo "Panteistinė oratorija" (1970), "Paskutinės pagonių apeigos" (1978) ar "Iš jotvingių akmens" (1983). Šie stambios formos oratoriniai opusai ryškiausiai reprezentuoja Broniaus Kutavičiaus kūrybos idėjines nuostatas bei stiliaus bruožus:
itin savitą laiko ir erdvės traktavimą;
muzikos vizualumą, teatriškumą bei rituališkumą, apgaubiantį klausytojus, įtraukiantį juos į muzikinį vyksmą;
pastovią "magiško" ritmo pulsaciją;
išsilaisvinimą nuo bet kokio akademiškumo (neretai naudojant šiurkščias arba tyčia "nuskurdintas", "apnuogintas" faktūras);
minties koncentraciją, pasitelkiant nedaug išraiškos priemonių;
gilų liaudies muzikos esmių, glūdinčių giliau bet kurių apčiuopiamų garsinių struktūrų, pajutimą.
Broniaus Kutavičiaus kūryba išeina toli iš grynosios muzikos ribų, apima labai platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoj skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Kartu ši kūryba yra ir labai nūdieniška, prabylanti į dabarties žmogų gaivia, nenudėvėta kalba. Kompozitorius laisvai disponuoja tokiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis kaip serializmas, sonorizmas, aleatorika, koliažas, repetityvinio minimalizmo technika (šiuo atveju atitinkanti esminius struktūrinius seniausiojo folkloro principus), erdvinė muzikos organizacija ir su tuo susiję notacijos išradimai. Archajinėmis, pirmapradėmis pajautomis grindžiama, "kultūrinės archeologijos" misiją vykdanti Broniaus Kutavičiaus muzika sykiu yra ir labai racionali, matematiškai tiksli; darnios, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visuomet alsuoja gyvybe, jausmo jėga.
